Baisi Lietuvos realybė, kurią norėtų nuslėpti: po žiaurios iškrypėliškos prievartos prieš vaikus – neįtikėtini sprendimai I dalis

Šešiametį sūnų tėvas sumušė diržu, o paskui pareikalavo masažo. Aštuonmetę tėvas prievartavo analiniu būdu. Šios istorijos – kone Lietuvos kasdienybė. Tačiau vos viena kita tokia byla apskritai atsiduria teisme, o smurtą patyrę vaikai ir toliau verčiami bendrauti su jų skriaudėju.

 Nors mažamečiai aiškiai, su detalėmis pasakoja apie patirtą fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, net teismo ekspertų patvirtinti vaiko parodymai netampa svariu argumentu bylą atiduoti teismui.<br> 123rf nuotr.
 Nors mažamečiai aiškiai, su detalėmis pasakoja apie patirtą fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, net teismo ekspertų patvirtinti vaiko parodymai netampa svariu argumentu bylą atiduoti teismui.<br> 123rf nuotr.
 Nors mažamečiai aiškiai, su detalėmis pasakoja apie patirtą fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, net teismo ekspertų patvirtinti vaiko parodymai netampa svariu argumentu bylą atiduoti teismui.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Nors mažamečiai aiškiai, su detalėmis pasakoja apie patirtą fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, net teismo ekspertų patvirtinti vaiko parodymai netampa svariu argumentu bylą atiduoti teismui.<br> M.Patašiaus nuotr.
 L.Kuprusevičienė nuolat gina nuo tėvų smurto nukentėjusius vaikus, tačiau baudžiamųjų bylų advokatė net nepamena atvejo, kai vaiko teisių apsaugos specialistai būtų nuoširdžiai norėję padėti vaikui.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
 L.Kuprusevičienė nuolat gina nuo tėvų smurto nukentėjusius vaikus, tačiau baudžiamųjų bylų advokatė net nepamena atvejo, kai vaiko teisių apsaugos specialistai būtų nuoširdžiai norėję padėti vaikui.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
 Vilnietis jau kelis mėnesius bergždžiai įrodinėja, kad prieš jo sūnų smurtavo dabartinis buvusios žmonos draugas, tačiau niekas net nesigilina į berniuko pasakojimą.<br> T.Bauro nuotr.
 Vilnietis jau kelis mėnesius bergždžiai įrodinėja, kad prieš jo sūnų smurtavo dabartinis buvusios žmonos draugas, tačiau niekas net nesigilina į berniuko pasakojimą.<br> T.Bauro nuotr.
 I.Kūrytės praktikoje – apie 90 proc. yra šeimos bylos. Advokatei tokiose bylose labiausiai norėtųsi vaiko teisių apsaugos specialistų aktyvesnio ir nuoširdesnio vaidmens, nes dažniausiai tenka susidurti su šablonišku situacijos vertinimu ir išankstiniu nusistatymu.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
 I.Kūrytės praktikoje – apie 90 proc. yra šeimos bylos. Advokatei tokiose bylose labiausiai norėtųsi vaiko teisių apsaugos specialistų aktyvesnio ir nuoširdesnio vaidmens, nes dažniausiai tenka susidurti su šablonišku situacijos vertinimu ir išankstiniu nusistatymu.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
 Nors mažamečiai aiškiai, su detalėmis pasakoja apie patirtą fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, net teismo ekspertų patvirtinti vaiko parodymai netampa svariu argumentu bylą atiduoti teismui.<br> A.Vaitkevičiaus nuotr.
 Nors mažamečiai aiškiai, su detalėmis pasakoja apie patirtą fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, net teismo ekspertų patvirtinti vaiko parodymai netampa svariu argumentu bylą atiduoti teismui.<br> A.Vaitkevičiaus nuotr.
 Nors mažamečiai aiškiai, su detalėmis pasakoja apie patirtą fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, net teismo ekspertų patvirtinti vaiko parodymai netampa svariu argumentu bylą atiduoti teismui.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Nors mažamečiai aiškiai, su detalėmis pasakoja apie patirtą fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, net teismo ekspertų patvirtinti vaiko parodymai netampa svariu argumentu bylą atiduoti teismui.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Nors mažamečiai aiškiai, su detalėmis pasakoja apie patirtą fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, net teismo ekspertų patvirtinti vaiko parodymai netampa svariu argumentu bylą atiduoti teismui.<br> J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
 Nors mažamečiai aiškiai, su detalėmis pasakoja apie patirtą fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, net teismo ekspertų patvirtinti vaiko parodymai netampa svariu argumentu bylą atiduoti teismui.<br> J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
 Nors mažamečiai aiškiai, su detalėmis pasakoja apie patirtą fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, net teismo ekspertų patvirtinti vaiko parodymai netampa svariu argumentu bylą atiduoti teismui.<br> J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
 Nors mažamečiai aiškiai, su detalėmis pasakoja apie patirtą fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, net teismo ekspertų patvirtinti vaiko parodymai netampa svariu argumentu bylą atiduoti teismui.<br> J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
 Nors mažamečiai aiškiai, su detalėmis pasakoja apie patirtą fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, net teismo ekspertų patvirtinti vaiko parodymai netampa svariu argumentu bylą atiduoti teismui.<br> J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
 Nors mažamečiai aiškiai, su detalėmis pasakoja apie patirtą fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, net teismo ekspertų patvirtinti vaiko parodymai netampa svariu argumentu bylą atiduoti teismui.<br> J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
 Nors mažamečiai aiškiai, su detalėmis pasakoja apie patirtą fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, net teismo ekspertų patvirtinti vaiko parodymai netampa svariu argumentu bylą atiduoti teismui.<br> J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
 Nors mažamečiai aiškiai, su detalėmis pasakoja apie patirtą fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, net teismo ekspertų patvirtinti vaiko parodymai netampa svariu argumentu bylą atiduoti teismui.<br> J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
 L.Kuprusevičienė nuolat gina nuo tėvų smurto nukentėjusius vaikus, tačiau baudžiamųjų bylų advokatė net nepamena atvejo, kai vaiko teisių apsaugos specialistai būtų nuoširdžiai norėję padėti vaikui.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
 L.Kuprusevičienė nuolat gina nuo tėvų smurto nukentėjusius vaikus, tačiau baudžiamųjų bylų advokatė net nepamena atvejo, kai vaiko teisių apsaugos specialistai būtų nuoširdžiai norėję padėti vaikui.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
 L.Kuprusevičienė nuolat gina nuo tėvų smurto nukentėjusius vaikus, tačiau baudžiamųjų bylų advokatė net nepamena atvejo, kai vaiko teisių apsaugos specialistai būtų nuoširdžiai norėję padėti vaikui.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
 L.Kuprusevičienė nuolat gina nuo tėvų smurto nukentėjusius vaikus, tačiau baudžiamųjų bylų advokatė net nepamena atvejo, kai vaiko teisių apsaugos specialistai būtų nuoširdžiai norėję padėti vaikui.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Nov 12, 2022, 9:30 AM, atnaujinta Nov 12, 2022, 6:41 PM

Mažamečių pasakojimai apie namuose patirtą seksualinę prievartą, psichologinį ir fizinį smurtą – tarsi iš siaubo filmų.

Nuogas tėvas nuogą sūnų vertė miegoti vienoje lovoje dar ir su nuoga savo drauge. Tėvas spaudė dukters galvą prie maisto pilnos lėkštės ir vertė suvalgyti net kaulus. Tėvas savo seksualinę aistrą tenkino su mažamete dukterimi. Tėvas nuolat smurtavo prieš pradinukę dukterį, o vėliau sumušė ir pusketvirtų metų sūnų, nes turėjo teisę su vaiku toliau bendrauti.

Dauguma šių smurto, tvirkinimo ir prievartos atvejų nutiko ne kur nors Lietuvos užkampyje asocialiose šeimose, o namuose, kur rūpestinga, mylinti, išsilavinusi, prestižinį darbą turinti motina metų metus nesėkmingai kovoja, kad vaikus žalojantis buvęs sutuoktinis ne tik sulauktų atpildo, bet ir netektų teisės toliau bendrauti su mažamečiais.

Tačiau tokios bylos dažnai baigiasi net neprasidėjusios. Vaikų liudijimai teisme per ikiteisminį tyrimą ar net tokie, kuriuos, po ekspertizės, kaip patikimus savo parašais patvirtina teismo psichologai ir psichiatrai net nėra rimtas pretekstas tyrimą tęsti. Juolab – teikti tokią bylą teismui.

Tokiu pretekstu, pasirodo, netampa net akivaizdūs fizinio smurto įrodymai. Pavyzdžiui, mėlynės ant vaiko kūno, kurias pamatė ir aprašė teismo medikai.

Prokurorai lengva ranka nutraukinėja tokius tyrimus, o vaiko gerove turintys rūpintys vaiko teisių apsaugos specialistai nuoširdžiai ir atsakingai dažniausiai vykdo tik antstolių funkcijas: įdėmiai stebi, ar vaikus apsaugoti siekianti motina vykdo skyrybų teismo sprendimą leisti matytis su atžalomis prieš juos smurtaujančiam tėvui.

Aistrą tenkino neįprastu būdu

Rugsėjo pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas dėl mažamečio prievartavimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo, piktnaudžiavimo tėvo teisėmis pusaštuntų metų nelaisvės nuteisė vyrą, kuris metus žalojo savo dukterį.

Tai – vienas retų atvejų, kai tokioje byloje pasiektas teisingumas tik pagal dukters parodymus ir vaiko skriaudikas atsidūrė už grotų.

Tačiau šios bylos apskritai galėjo ir nebūti, jei vaiko teisių apsaugos specialistai savo darbą būtų atlikę tinkamai. Istorija prasidėjo, kai mažametė mergaitė po patirto fizinio smurto buvo atimta iš nuolat girtaujančios ir smurtaujančios motinos. Tuomet šešerių metų mergaitė papasakojo ir apie tai, kad motinos draugas gulėjo su ja vienoje lovoje ir į jos kelnaites įkišęs ranką glostė.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo vaiko tvirkinimo nutrauktas, motina dėl smurto prieš vaiką atsipirko nedidele lygtine bausme, o kurį laiką pas globėjus gyvenusi mažametė atiduota biologiniam tėvui.

Tėvo biografija buvo spalvinga, nors vaiko teisių apsaugos specialistai net nesivargino jos tikrinti, bandydami įsitikinti, kad atiduoda mergaitę į jai saugią aplinką. Vyras jau buvo triskart teistas. Pirmąsyk už tai, kad, būdamas nepilnametis, prievartavo psichinę negalią turinčią 18-metę merginą.

Prievartauti 28 metų vyras pradėjo ir savo mažametę dukterį, kuriai tuomet buvo aštuoneri. Kaip vėliau paaiškėjo teisme, tai buvo seksualinės aistros tenkinimas neįprasto sąlyčio – analiniu – būdu.

Vėliau teisme apklausiama mergaitė papasakojo mažiausiai apie penkis tokius atvejus. Be seksualinės prievartos, tėvas prieš vaiką smurtavo ir fiziškai – mušė diržu.

Piešdavo lytinį aktą

Istorija aikštėn iškilo po to, kai per vieną pagalbos vaikui ir jo tėvams posėdžių mergaitė prasitarė nenorinti grįžti pas tėvą, nes šis ją muša.

Tuomet tėvas, išsigandęs gresiančių pasekmių, pats parašė pareiškimą, kad nori atsisakyti dukters globos, nes mergaitės elgesys yra labai seksualizuotas. Vyras tikėjosi, jog apie tokį elgesį prabilęs pirmas, išvengs kaltinimų dukters prievartavimu, jei ir ši yla netyčia išlįstų iš maišo.

Devynerių jau sulaukusi mergaitė iš pradžių kalbėjo tik apie namuose patiriamą fizinį smurtą, tačiau atliekant kompleksinę teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizę prabilo ir apie seksualinę prievartą.

Mažametės parodymų patikimumą rodė tai, kad jos pasakojimai buvo sklandūs, su daug detalių, o savo piešiniuose mergaitė nuolat vaizdavo lytinį aktą ir vyrišką varpą. Ekspertai savo išvadose teigė, kad vaikas negali prifantazuoti apie smurtą, nes pasakodamas remiasi tik savo asmenine patirtimi.

Bandė pažinti save?

Kitoje panašioje byloje tyrimas iš pradžių net nepasistūmėjo iš mirties taško ir vos po mėnesio buvo nutrauktas, o sūnų nuo galimo tolesnio tvirkinimo siekianti apsaugoti motina jau trejus metus ieško ne tik teisybės, bet ir galimybės išvengti privalomo vaiko bendravimo su smurtaujančiu tėvu.

Teismus pasiekiančių bylų pagal baudžiamojo kodekso 153 straipsnį dėl jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo už kurį baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų, Lietuvoje apskritai beveik nėra. Tarsi šis baudžiamojo kodekso straipsnis iš viso neegzistuotų.

Todėl dėl galimo sūnaus tvirkinimo susirūpinusi motina iš pradžių net nerado advokato, kuris sutiktų imtis šios bylos.

Įtarimų, kad vaikui kažkas ne taip, moteriai kilo, kai dvejų metų berniukas pradėjo masturbuotis ir kišti pirštus į išangę. Kai sutrikusi motina paklausė vaiko, ką jis čia darantis, šis atsakė, kad taip daro tėtis ir išangėje reikia ieškoti grūdų.

Buvusio sutuoktinio elgesys moteriai kėlė įtarimų jau tuomet, kai jie dar nebuvo išsituokę, nes namuose vyras nuolat vaikščiojo visiškai nuogas, teigdamas, kad turi tokią teisę.

Kai šeima iširo, tėvas turėjo teisę nuolat susitikti su mažamečiu vaiku. Jis nuogas miegodavo su nuogu mažamečiu sūnumi ir kitaip jį tvirkino, šalia neretai gulėdavo ir nuoga vyro draugė.

Tačiau tyrimą nutraukęs prokuroras savo išvadoje teigia, kad dvimečio vaiko masturbacija, pirštų kišimas į išangę ir kitoks per daug seksualizuotas elgesys yra tik savęs pažinimas ir jokio vaiko tvirkinimo tėvo elgesyje jis neįžvelgiantis.

Jau trejus metus berniukas lankosi pas psichologus ir psichiatrus ir visi sutartinai teigia, kad vaikas patyrė psichologinę traumą, turi emocinių sutrikimų. Berniukui pasireiškia pykčio ir agresijos priepuoliai, kurie nukreipiami į motiną, kad ši neapsaugo nuo smurtautojo.

Nors vaikas kategoriškai nenorėjo bendrauti su tėvu, vaiko teisių specialistai primygtinai ragino motiną duoti sūnų tėvui, teigdami, kad būtent moteris stengiasi nuteikti sūnų prieš buvusį sutuoktinį.

Pagaliau susirado draugų

Sūnų apsaugoti siekianti motina maldavo jai padėti, bet ikiteisminis tyrimas taip ir nebuvo atnaujintas – šios bylos jau nebėra.

Tačiau po privalomų susitikimų su tėvu seksualizuotas vaiko elgesys ėmė dar labiau ryškėti, motina parašė naują pareiškimą ir spalio pradžioje teismas įpareigojo pradėti tyrimą, nors ir policija, ir prokuratūra iš pradžių buvo atsisakiusi tai daryti.

Ekspertai teigia, kad seksualizuotas mažamečio elgesys – aiškus įrodymas, kad vaikas patyrė seksualinę prievartą, nes toks elgesys yra nesąmoningas. Tokių metų vaikas paprasčiausiai neatlieka tokių savęs pažinimo veiksmų, kokius neva, anot prokurorų, atliko dvimetis.

Parašiusi antrą pareiškimą motina, pažeisdama visus reikalavimus, kategoriškai nedavė tėvui sūnaus. Per tą laiką berniuko elgesys akivaizdžiai pasikeitė.

Iki tol baugštus, užsidaręs, su kitais žmonėmis bendrauti atsisakantis ir kojos iš namų nenorintis kelti vaikas tapo laisvesnis, kieme susirado draugų, berniukas vis rečiau atlieka seksualinio pobūdžio veiksmus su savimi.

Vaiko teisių apsaugos specialistai motinai ir šiuo atveju neteikė jokios pagalbos, išskyrus reikalavimą leisti sūnui bendrauti su tėvu, nors šis, buvusios žmonos žiniomis, jau irgi teistas mažiausiai du kartus.

Vienas tyrimas šio vyro atžvilgiu buvo pradėtas dėl seksualinio moters prievartavimo, nors vėliau moteris pakeitė savo parodymus ir pareiškimą atsiėmė.

Tačiau vaiko teisių specialistams didžiausią įspūdį daro vyro namas, tad savo išvadose jie teigia, kad vaikams jis sukuria geriausias sąlygas. Triskart išsiskyręs vyras turi vaikų ir iš kitų santuokų.

Praeityje, kaip spėja viena buvusių sutuoktinių, iš Panevėžio kilęs vyras priklausė Tulpinių gaujai, nes pats yra tuo gyręsis.

Negana to, kad buvo įtariamas tvirkinantis savo sūnų, vyras, apsimesdamas kitu asmeniu ir neva rašydamas kitai moteriai, užsiimti „seksiuku“ siūlė ir sūnaus advokatei.

Visą straipsnį skaitykite šeštadienio dienraštyje „Lietuvos rytas“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.