Opozicija įsitikinusi, kad nepasitikėjimo procedūra gali pavykti, nes ji leidžia iš karto eiti prie slapto balsavimo.
O čia esą jau gali padėti ir patys valdantieji, parlamento koridoriuose neviešai baksnojantys kai kuriuos Ministrų kabineto narius ir pačią premjerę, griežtai užsispyrusią išlaikyti esamą Vyriausybės sudėtį.
Svarsto skelbti nepasitikėjimą Vyriausybe
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija ketvirtadienį paskelbė surinkusi parašus dėl interpeliacijos užsienio reikalų ministrui, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui.
Tai jau būtų ketvirtoji opozicijos inicijuojama nepasitikėjimo procedūra šio Ministrų kabineto nariams. Iki šiol visos jos žlugo.
Rugsėjį Seimo opozicijai nepavyko atstatydinti energetikos ministro Dainiaus Kreivio dėl išaugusių energijos kainų. 2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos interpeliacijos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiemet birželį dėl problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Abu ministrai pareigas irgi išsaugojo.
Po nesėkmingų interpeliacijos procedūrų neapsikentę opozicijos atstovai svarsto skelbti nepasitikėjimą visa Vyriausybe, nes tai leistų po klausimų-atsakymų sesijos iš karto eiti prie slapto balsavimo be jokių papildomų komisijų ar atvirų balsavimų.
„Ką ir kolegos kalba Seime iš opozicinių frakcijų, mes tikrai tarsimės, matyt, kai bus priimtas ar nepriimtas biudžetas, dėl galimybės skelbti nepasitikėjimo procedūrą visai Vyriausybei“, – „Žinių radijuje“ penktadienį nurodė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Jo teigimu, procedūrai pasisekus, būtų galimi įvairūs variantai, tarp kurių – ir galimybė tai pačiai daugumai formuoti naują Vyriausybę.
„Niekas nekvestionuoja rinkimų rezultatų Seimo, bet Vyriausybė nebūtinai turi būti sudaroma iš šitų ministrų, kurių praktiškai kiekvieną galima interpeliuoti“, – kalbėjo demokratų pirmininkas.
Apie tai, kad opozicija galėtų nebešvaistyti laiko interpeliacijoms ir imtis visos Vyriausybės, yra užsiminusi ir pati ministrė pirmininkė I.Šimonytė.
Pagal Seimo statutą, Seimo sesijos metu ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų (29) gali pateikti nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą. Per nepasitikėjimo procedūrą galima užduoti klausimus visiems ministrams, o po to iš karto balsuojama dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.
Toks nutarimas priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.
A.Mazuronis: slapto balsavimo metu nusisukti gali ir savi
Sutarimą šiuo klausimu opozicijai rasti, rodos, bus nesunku. Darbo frakcijos seniūnas Andrius Mazuronis pastebėjo, kad idėją skelbti nepasitikėjimą Vyriausybe jie iškėlė bene pirmieji, todėl tikrai jungtųsi prie kitų opozicinių frakcijų.
„Jau seniai apie tai kalbame ir turbūt patys pirmieji iškėlėme šitą klausimą, nes, kai ministrų interpeliacijos eilė pailgėjo iki penkių ar šešių ministrų, tai praktiškai gaunasi jau pusė Vyriausybės. Pradėjome sakyti, kad nėra prasmės daryti pavienių interpeliacijų“, – portalui lrytas.lt tvirtino A.Mazuronis.
Jis atkreipė dėmesį, kad nepasitikėjimo procedūra – daug parankesnė, nes jos metu galima užduoti klausimus visiems ministrams, o ne vienam, be to, po atsakymų pereinama prie slapto balsavimo. O čia, darbiečio įsitikinimu, gali prasidėti tikros įdomybės, nes neviešo balsavimo metu prieš savo Vyriausybę gali pasisakyti ir kai kurie valdantieji.
„Mes taip tikimės, nes iš tikrųjų koridoriuose girdime, kad yra daug valdančiosios daugumos atstovų, kurie yra nepatenkinti šitos Vyriausybės veikla. Sudarytume galimybę jiems tą savo poziciją realizuoti slapto balsavimo metu, nesulaukiant kažkokių sankcijų ir pasekmių iš partijų ar frakcijų vadovybės“, – aiškino politikas.
Anot A.Mazuronio, jis pats asmeniškai girdėjo ne vieno valdančiosios koalicijos nario privačiai išsakytas abejones dėl net kelių dabartinės Vyriausybės ministrų kompetencijos toliau eiti savo pareigas.
„Prisiminkime žemės ūkio ministro A.Navicko situaciją. Jeigu interpeliacijos procedūra būtų buvusi kitokia, be atviro balsavimo, net neabejoju, kad šiandien žemės ūkio ministru būtų kitas asmuo.
Lygiai ta pati situacija su A.Bilotaite. Valdančiosios daugumos atstovai irgi grįžta į apygardas, bendrauja su žmonėmis ir jaučia visuomenės neigiamą požiūrį į vieno ar kito ministro veiklą. Natūralu, kad jie turi įsiklausyti į tai“, – ragino darbietis.
Jei opozicijai su valdančiųjų pagalba slapto balsavimo metu pavyktų surinkti reikiamą skaičių balsų, padėtis, kaip pabrėžė A.Mazuronis, keistųsi iš esmės. Tarp variantų – ir galimybė skelbti pirmalaikius rinkimus.
„Yra įvairiausių variantų, turbūt bent trys ir dėl pačios Vyriausybės: pirmas, kad Vyriausybė būtų suburta iš tos pačios valdančiosios daugumos, antras – mažumos Vyriausybė, trečias – kažkokia technokratų Vyriausybė, kuri ieškotų palaikymo parlamente vienu ar kitu klausimu atskirai.
Be jokios abejonės, gali būti ir priešlaikiniai rinkimai. Opozicija yra pasiruošusi prisiimti atsakomybę ir pasakymas, kad nėra kito varianto, kitos alternatyvos, iš principo yra neteisingas ir siunčiantis neteisingą žinią visuomenei. Visada yra alternatyvos ir kiti variantai“, – pažymėjo jis.
A.Mazuronis apskritai stebėjosi I.Šimonytės griežta pozicija taip stipriai įsikabinti į savo ministrus, nes, jei ji galiausiai sutiktų bent kelis jų pakeisti, garas būtų nuleistas ir eiti prie nepasitikėjimo procedūrų neprireiktų.
„Matyt, čia prasideda bendražmogiškos kažkokios savybės, o ne politiniai išskaičiavimai. Man atrodo, ministrė pirmininkė įsivaizduoja, kad, jeigu ji sutiks pakeisti bent vieną iš ministrų, tokiu būdu ji pripažins, jog pati daro kažką negerai, kažkokias klaidas. O to ji daryti, kaip suprantu, nėra linkusi.
Bet kokį ministro pasikeitimą ji priimtų kaip savo pralaimėjimą, net ir esant realiam pagrindui“, – svarstė darbietis.
J.Pinskus: sėkmės atveju valdžia turėtų keistis
Regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus savo ruožtu teigė su frakcija apie galimybę jungtis prie opozicijos iniciatyvos rinkti parašus dėl nepasitikėjimo Vyriausybe procedūros dar nesikalbėjęs, tačiau akcentavo pats pritariantis šiai idėjai.
„Mano asmenine nuomone, kadangi interpeliacijos procedūros visai Vyriausybei ir atskiriems ministrams skiriasi, būtų daugiau naudos interpeliuoti visą Vyriausybę. Atskiros interpeliacijos nieko neduoda“, – portalui lrytas.lt komentavo J.Pinskus.
Jis taip pat sakė nesuprantąs, kodėl premjerė nesutinka pakeisti nė vieno ministro, taip užgesindama kaistančią situaciją.
„Pakeistų vieną kitą ministrą ir garas būtų nuleistas. Kai kurie ministrai yra tokios nekompetencijos, kad tikrai yra žymiai geresnių žmonių ir Vyriausybė galėtų atrodyti visai kitaip. Man yra keistas tas jos užsispyrimas“, – neslėpė politikas.
Tiesa, sėkmės atveju J.Pinskus pasisakytų ne už šios valdančiosios daugumos atnaujintą Ministrų kabinetą, o opozicijos siekį perimti valdžią.
„Tai aišku (opozicija turėtų perimti iniciatyvą). Tada išvis koks tikslas? Ta pati mergelė, tik kita suknelė“, – pareiškė jis.
G.Paluckas: premjerė turėtų nutraukti ministrų gelbėjimo operaciją
Ar inicijuoti nepasitikėjimo Vyriausybe procedūrą, svarsto ir Lietuvos socialdemokratų partija. Jos atstovai labiau pasisakytų už ministrų interpeliacijas, tačiau sutinka, kad jų eilėje prisikaupė tiek, kad diskutuoti apie visos Vyriausybės atsakomybę jau yra būtina.
„Mūsų galva, gerokai efektyviau yra interpeliuoti kiekvieną ministrą ir jiems užduoti klausimus, visuomenei tai yra naudingiau. Bet, kadangi ministrų, kurie yra interpeliuojami ar kuriems gresia interpeliacija, jau yra daugiau nei pusė, pagal demokratines žaidimo taisykles akivaizdu, kad tai jau yra nepasitikėjimas iš esmės visa Vyriausybe.
Todėl aš neatmetu galimybės, po biudžeto matysime, kaip viskas pasibaigs. Galime pereiti ir prie nepasitikėjimo procedūros visa Vyriausybe, nes ji turi ir tam tikrų taktinių privalumų dėl slapto balsavimo be jokių papildomų interpeliacijų komisijų išvadų.
Slaptai balsuojant gali būti įvairių įdomių rezultatų“, – su kolegomis sutiko socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Tačiau kitaip nei kiti kalbinti opozicijos atstovai, socialdemokratas nemano, kad reikia žengti net iki pirmalaikių rinkimų.
„Gal aš kažką praleidau, bet kitų rinkimų nebuvo ir nei socdemai, nei demokratai ar valstiečiai daugiau balsų negavo. Nei viena iš valdančiosios koalicijos frakcijų nėra pareiškusi noro išeiti iš koalicijos ir pereiti į opoziciją, bet neviešai jie turi daug priekaištų ir savo ministrams, ir paburba dėl savo politinių darbotvarkių.
Kitaip tariant, jie galėtų patys perkrauti Vyriausybę, slaptu balsavimu kartu su opozicija pareikšdami nepasitikėjimą tokia Vyriausybės sudėtimi. O tuomet jau galėtų iš naujo ją suformuoti, pakeitę tuos ministrus, apie kuriuos jie patys neviešai pasako, kad jie yra ne savo vietoje.
Nematau jokios tragedijos. O opozicija negali imti nieko, ko visuomenė jai nesuteikė. Kitų rinkimų nebuvo, mandatų skaičius išlieka toks pats“, – pastebėjo G.Paluckas.
Politikas tvirtino, kad atsakomybę už susidariusią situaciją prisiimti turėtų premjerė, kuri šiuo metu esą ignoruoja ne tik opozicijos kritiką kai kuriems ministrams, bet ir visuomenės balsą, nes pasitikėjimais kai kuriais Ministrų kabineto nariais – kritiškai žemas.
„Aš manau, kad premjerė per daug imasi ant savo pečių ir mėgina nešti ne vieną ministrą. Tai kenkia tiek jai pačiai, tiek visai Vyriausybei. Todėl tą gelbėjimo operaciją ji galėtų tikrai pabaigti, perkrauti Vyriausybę, bet, kadangi ji šita savo teise nesinaudoja, atsakomybės reikalaujama iš visos Vyriausybės ir ministrės pirmininkės“, – sakė jis.
Anot socialdemokrato, valdančiosios koalicijos tarpe tikrai atsirastų kompetentingų žmonių, galinčių pakeisti prastai dirbančius ministrus.
„Bent kai kuriose srityse matau ir frakcijose esančių žmonių, kurie sėkmingai galėtų pakeisti dabar pareigas einančius ministrus. Čia tikrai nėra bėda. Valstybė be ministrų tikrai neliks“, – konstatavo G.Paluckas.
A.Norkienė: neatmetu pirmalaikių rinkimų galimybės
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė taip pat teigė dar neturinti konkretaus atsakymo, nes frakcijoje vyksta diskusijos, bet prasmę nepasitikėjimo procedūros skelbimui ji mato.
„Esame tikrai diskutavę. Galutinio sprendimo dar neturime“, – portalui lrytas.lt pranešė A.Norkienė.
„Visi keliai yra svarstomi, nes dalis skeptiškai žiūri į vis kito ministro interpeliaciją, bet ne mes kalti, kad matome nekompetenciją ministrų darbe. Kyla logiškas klausimas, ar metas pasitikėjimą tikrinti visai Vyriausybei“, – kolegoms pritarė valstietė.
Pasak jos, nesėkmės atveju naują Ministrų kabinetą galėtų formuoti ir patys valdantieji, svarbu, kad būtų pakeisti ministerijų vadovai, kurių darbas netenkina opozicijos ir visuomenės.
„Manau, kad jie turi savų tarpe ir galėtų tai padaryti, bet, jeigu ne, gali būti ir pirmalaikiai rinkimai. To aš neatmetu“, – pažymėjo A.Norkienė.
