Arši rinkimų kova iki šiol prikausto dėmesį net už JAV ribų, nes kovojančios dvi partijos turi skirtingas programas, nuo kurių priklauso ne tik Amerikos vidaus gyvenimas, bet ir santykiai tarp valstybių.
Vis dar stipriausioje pasaulio valstybėje daug vidinių problemų, apie kurias apžvalgininkai primena ir Lietuvoje, bet dažniausiai kai kyla kokie nors skandalai.
Pavyzdžiui, dar ne taip seniai plačiai aptarta užsilikusio rasizmo problema.
Šiuo metu dominuoja ekonominės problemos. Užsienio politikoje tiesiog vargonais žiniasklaidoje gaudžia santykiai su Pekinu, Maskva, parama Ukrainai iki šios pergalės fronte prieš Rusiją. Ar pasikeitus Kongreso sudėčiai parama tęsis?
Tai dažniausiai ir gal net vienintelis užduodamas klausimas apžvalgininkams Lietuvos informacinėje erdvėje.
Dominuojanti prognozė – parama ginklais ir pinigais nesikeis, bet gali atsirasti niuansų, pavyzdžiui, kontrolė, kaip ta parama funkcionuoja.
JAV žiniasklaidoje buvo įtarimų, kad dalis kaip parama suteiktos ginkluotės Ukrainai patenka į juodąją rinką. Kol kas konkrečiai už rankos niekas nieko nenutvėrė.
Vakarų (liūto dalimi – JAV) Ukrainai tiekiama ginkluotė pridarė rimtų problemų Rusijai, net privertė pakeisti karinių pajėgų Ukrainoje vadą.
Ir šiuo metu, Rusijos karinės vadovybės oficialiu pripažinimu, fronte padėtis sudėtinga. Prieš kelias dienas gynybos ministras S.Šoigu įsakė rusų kariams pasitraukti iš Chersono į kitą Dniepro krantą gynybai (O gal tai apgavystė? Greitai pamatysime. V.Zelenskis: „Priešas dovanų nedalija.“)
Bet kuriuo atveju pasikeitusią situaciją iš lėto tolygaus slinkimo „pirmyn“ į atsitraukimą ir net pralaimėjimus Kremlius aiškina karu jau ne su Ukraina, kuri negamina modernių ginklų, bet su Vakarais. Tačiau ir Rusija perka dronus, ir gal ne tik iš Irano.
Oficialiai jokia NATO valstybė nepareiškė, kad ji yra karinė Ukrainos sąjungininkė, taip pat yra ir su Rusijos „draugais“, bet objektyviai situacija yra ties konflikto eskalacijos slenksčiu.
Rusijos kariuomenė Ukrainoje šiuo metu yra teritorijoje, kurią ji yra paskelbusi Rusijos valstybės dalimi, nesvarbu, kad to nepripažįsta pasaulis.
Kremliaus įsitikinimu, ji turi būti ginama bet kokia kaina. Net pasaulinio karo. Blefas? Tačiau V.Putinas pradėjo karą Ukrainoje, nors jo išvakarėse daugybė apžvalgininkų manė, kad toks žingsnis būtų beprotybė.
Vis dėlto kokiu atveju karas Ukrainoje gali pasukti trečiojo pasaulinio keliu?
Atsakymas paprastas: jei Rusija panaudos tokią ginkluotę, prieš kurią su esamais rezervais Ukraina bus nepajėgi apsiginti, o juo labiau pulti, ir NATO tiesioginis dalyvavimas taps neišvengiamas.
O ar pajėgi Rusija ką nors papildomai grėsmingai panaudoti? Žinoma, išskyrus branduolinį užtaisą. Į šį klausimą tiksliausiai galėtų atsakyti karinė žvalgyba.
Iš to, ką galima sužinoti iš viešai skelbiamų NATO dokumentų, Rusijos karinis rezervas, įtraukiant jau nebeslaptą modernią ginkluotę, nėra tai, į ką nereikėtų kreipti dėmesio, juolab nuvertinti.
Oro pavojaus sirenos didelėje Ukrainos teritorijoje kaukia kasdien. Ir jeigu įvairių rūšių Rusijos raketų naudojimas rutuliosis dabartine progresija, kitų metų pradžioje jau gali prireikti tiesioginio NATO dalyvavimo. Kategoriškai prieš tai JAV prezidentas J.Bidenas pasisako beveik kas savaitę.
Komentuodamas tarpinių rinkimų į Kongresą dar negalutinius rezultatus J.Bidenas vėl priminė, kad JAV neis į kaktomušą su Rusija nei Ukrainoje, nei kur kitur.
„Mes nedavėme Ukrainai carte blanche (liet. – „veiksmų laisvė“), – savo stiliumi sakė JAV vadovas. – Yra daug dalykų, kurių mes nepadarėme. Pavyzdžiui, manęs prašė, kad JAV lėktuvai gintų Ukrainos dangų. Tačiau mes nesiruošiame to daryti. (...) Mes perdavėme jiems (Ukrainai. – Aut.) HIMARS. Jas galima užtaisyti dviejų tipų raketomis – 600 mylių ir 160 mylių.
Mes nedavėme 600 mylių, nes aš nelaukiu, kad jie pradėtų apšaudyti Rusijos teritoriją.“
Pasak J.Bideno, tai, kas vyksta Chersone arba aplinkui jį, suteiks galimybę visiems persvarstyti pozicijas žiemos laikotarpiu: „Abi pusės išsilaižys žaizdas, pagalvos, ką daryti žiemą, ir ar jie (tikriausiai ir Rusija, ir Ukraina. – Aut.) pasiruošę kompromisams.“
Anksčiau nei J.Bidenas, nei jo aplinka šio žodžio nevartojo. Kad Vašingtonui reikėtų skatinti Kijevą deryboms su Maskva, daugiausia rašė respublikonams artima žiniasklaida.
Pratęsiant mintį tikriausiai galima sakyti, kad iškilus reikalui NATO tiesiogiai dalyvauti fronte Ukrainoje Baltieji rūmai būtų linkę griežtai patarti Kijevui ieškoti kompromisų.
V.Zelenskio jau ne kartą išsakyta pozicija – visiška pergalė, 2014 m. sienos, o bet kokie kitokie susitarimai su Rusija net užblokuoti įstatymu.
Dabar jau pranešama, žinoma, kaip įprasta, pirmiausia žiniasklaidoje, kad Kijeve vėl svarstomos galimų derybų su Rusija preliminarios sąlygos. Tai tiesa ar melas, greitai įsitikinsime.
Tiesa, kad tarp Maskvos ir Vašingtono prezidentų patarėjų lygiu pokalbiai ar pasitarimai vyksta, tik nežinome jų tikrojo turinio.
Per artimiausias dvi savaites dar daug ką pamatysime ir išgirsime. Tada prasidės žiemos pauzė. Kažin ar verta lažintis, kas bus po jos.
