„Mes, trijų frakcijų seniūnai, kreipiamės į S. Skvernelį, prašydami atsakyti į klausimus, susijusius su jo, kaip tuometinio Vyriausybės vadovo, ir A. Stončaičio bendru darbu, tuometinio kanclerio patikimumu, S. Skvernelio galimu kontaktavimu su Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnais dėl A. Stončaičio ir leidimo dirbti su slapta informacija suteikimo, kaip ir aplinkybes, kuriomis tą leidimą įgijo“, – Eltai tvirtino konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kreipimąsi į Demokratų sąjungos pirmininką pasirašė visi valdančiosios koalicijos frakcijų seniūnai – Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, liberalų seniūnas Eugenijus Gentvilas ir „laisviečių“ frakcijos lyderis Vytautas Mitalas.
„Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie leidimo dirbti su slapta informacija tuometiniam Jūsų vadovautos Vyriausybės kancleriui suteikimo aplinkybės kelia daug klausimų, kurių neišsklaidžius šešėlis krenta tiek Jums, tiek Jūsų vadovaujamos partijos frakcijos kolegai Algirdui Stončaičiui. Galimas Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio atsisakymas 2019 metais tikrintis poligrafu kelia pagrįstų abejonių dėl jo tinkamumo eiti ne tik pirmininko pareigas, bet ir apskritai dirbti su slapta informacija, būti šios komisijos sudėtyje“, – teigiama rašte.
Ekspremjerui frakcijų seniūnai adresuoja eilę klausimų. Siekiama išsiaiškinti, ar, S. Skvernelio žiniomis, A. Stončaičiui buvo pasiūlyta tikrintis poligrafu, jeigu taip – kodėl Vyriausybės kancleris atsisakė tai padaryti. Taip pat keliamas klausimas, ar S. Skvernelis turėjo informacijos, kad A. Stončaičiui leidimas dirbti su įslaptinta informacija galėjo būti neišduotas, kodėl ekspremjeras išdavė tokį leidimą A. Stončaičiui ir ar dėl to kontaktavo su VSD. Be to, klausiama ir apie galimus A. Stončaičio ryšius, galėjusiais kelti abejonių saugumo tarnyboms dėl kanclerio patikimumo.
„Jei pasitvirtintų informacija, kad A. Stončaitis, teigdamas, kad jam nebuvo siūloma tikrintis poligrafu melavo, ar manytumėte, kad ši aplinkybė ne tik neleistų toliau eiti atsakingų vadovaujančių pareigų Seimo Antikorupcijos komisijoje, bet ir būtų pagrindas pradėti tyrimą dėl Seimo nario priesaikos sulaužymo?“, – klausia frakcijų seniūnai.
S. Skverneliui skirtame rašte akcentuojama, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pradėjo aiškintis spaudoje paviešintas aplinkybes, o parlamento Antikorupcijos komisija nusprendė kreiptis į saugumo tarnybas. Taip pat pabrėžiama, kad praėjusią savaitę septyni komisijos nariai pasiūlė A. Stončaičiui pasitraukti iš Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų iki tol, kol bus išsklaidytos dėl jo reputacijos kilusios abejonės.
ELTA primena, kad naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Nustatyta tvarka numato, kad toks leidimas gali būti išduotas tik klausimų dėl reputacijos ir skaidrumo nekeliantiems asmenims.
Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti. Siekiant išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes, komisijos nariai kreipėsi į saugumo tarnybas ir paprašė atsakyti į klausimus, susijusius su jų pirmininko reputacija.
A. Stončaitis ėjo Vyriausybės kanclerio pareigas „Demokratų sąjungos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Ekspremjeras kilusias abejones dėl A. Stončaičio skaidrumo vadina spekuliacijomis ir konservatorių „pučiamu skandalu“.
