O viskas galėjo pakrypti kitaip, jei Seimo maitinimo konkursą būtų laimėjusi „Gustuko“ picerija iš Šiaulių. Ta, į kurią per pandemiją važiuodavo pietauti antivakseriai iš visos Lietuvos.
Trumpa istorija. Kai vasarą baigė galioti sutartis su ankstesniu Seimo maitintoju, buvo paskelbtas konkursas.
Ilgai niekas Seimo nenorėjo maitinti, kol kaip Pilypas iš kanapių neišlindo „Gustukas“.
Ką daryti, kaip už suvaržymus pasisakiusiam parlamentarui srėbti sriubą, kurią išvirė antivakserių įmonės virėja ar virėjas? Kaip suvalgyti kotletą, kad jis neįstrigtų gerklėje?
Tačiau Seimas – ne ta įstaiga, kuri nerastų išeities. Ir konkursui artėjant į pabaigą buvo pataisytos jo nuostatos – leista parlamento kavinėje prekiauti alkoholiu. Iš karto atsirado bent kelios įmonės, pageidaujančios dalyvauti konkurse.
Laimėjo ta, kuri, pikti liežuviai plaka, turi sąsajų su ankstesniais Seimo maitintojais. O jais ne tik parlamentarai, bet ir mokyklos, net Dainų šventės dalyviai buvo nepatenkinti.
Bet geriau jau tokie nei „Gustukas“. Antraip vienam liberalų lyderių E.Gentvilui ir toliau būtų tekę atšalusiais blynais iš kažkokios valgyklos maitintis, o Laisvės partijos atstovei I.Pakarklytei užsisakyti kurjerių atvežamo maisto.
Juk neisi į Seimo kavinę ragauti „Gustuko“ picerijos paruošto „Apkaltos“ kotleto arba „Vėgėlės suktuko iš dešinės“.
Ir dar velniaižin kokių patiekalų pavadinimų šie maitintojai prigalvotų, jeigu juos kas nors į Seimą būtų įleidęs. Baugu netgi į valgiaraštį būtų pažiūrėti.
Gal tada geriau jau viduriuoti nei „Gustukui“ dėkoti.
Laimė, kad Seimą išgelbėjo alkoholis.
