Jų teigimu, G.Nausėdos komandai reikėtų sunerimti ir jau dėliotis veiksmų planą, kaip susitaikyti su valdančiaisiais, kurių rinkėjų balsų, jei su I.Vėgėle būtų antrajame prezidento rinkimų ture, jam gyvybiškai reikėtų.
Tuo tarpu valdančiųjų stovykloje – liūdesys ir lyderių trūkumas. Jei premjerė Ingrida Šimonytė nuspręstų nekandidatuoti prezidento rinkimuose, dešiniesiems antrojo turo durys greičiausiai būtų užtrenktos.
Ką matytų prezidentu?
Jeigu prezidento rinkimai vyktų artimiausiu metu, juos laimėtų dabartinis šalies vadovas G.Nausėda, rodo pirmadienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Anot jos, už G.Nausėdą spalį balsuotų 15,4 proc. respondentų (16,8 proc. rugsėjį).
Artimiausias varžovas galėtų būti buvęs Advokatų tarybos pirmininkas I.Vėgėlė. Už jo kandidatūrą balsuotų 12,1 proc. apklaustųjų (8,9 proc. rugsėjį).
Trečią poziciją užima Vyriausybės vadovė I.Šimonytė. Ją prezidentės poste norėtų matyti 10,8 proc. apklaustųjų, rugsėjo mėnesį už ją būtų balsavę – 7,9 procento.
Toliau eina Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis su 5,1 proc. palaikymu (4,7 proc. rugsėjį), Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė – su 5 proc. (6,2 proc. rugsėjį), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas – su 3,7 proc. (rugsėjį – 5,6 proc.).
Apklausos duomenims, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen per prezidento rinkimus gautų 3,1 proc. balsų (2 proc. rugsėjį), parlamento narys Remigijus Žemaitaitis – 2,9 procento.
Žmonės nori naujų veidų
Politologė Rima Urbonaitė tvirtina, kad I.Vėgėlės populiarumo banga yra nesunkiai paaiškinama – žmonės visuomet politikoje nori naujų veidų.
„Jis yra tas naujas veidas. Vadinkime, toks G.Nausėda nr. 2. I.Vėgėlė – visuomenėje jau atpažįstamas žmogus, bet niekaip nesiejamas su politika. Pavyzdžiui, G.Nausėda jau yra politikas, jis jau yra politikoje ir visoje sistemoje“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė R.Urbonaitė.
Tiesa, vien šviežumo nepakanka – I.Vėgėlės šuolį į viršų lėmė dar du veiksniai.
„Po praėjusių reitingų paskelbimo mes labai daug apie jį kalbėjome. Tai buvo tam tikras impulsas matomumo, garsumo. Be to, pats I.Vėgėlė komentare, kurį davė po praėjusio mėnesio reitingų paskelbimo, praktiškai leido suprasti, kad jis yra būsimas kandidatas arba pats bent jau labai rimtai apie tai galvoja.
Jis tai įvardijo kaip aukojimąsi, nes politikai, kurie šiuo metu yra politikoje, jį prie to privedė ir jis bandys gelbėti mūsų valstybę. Šie du techniniai veiksniai reitingą paaugino, bet jie turi labai ribotą galiojimo laiką“, – svarstė politologė.
R.Urbonaitės teigimu, I.Vėgėlė iš kitų per pandemiją iškilusių valdžios kritikų išsiskyrė tuo, kad jis yra išsilavinęs, reprezentatyviai atrodo, gana artikuliuotai kalba. Šių savybių pritrūko kitiems koronaviruso valdymo kritikams.
„Kitaip tariant, jį vertina kaip savo srities profesionalą, bet tuo pačiu ir kaip žmogų, kuris atliepia tų, kurie manosi esą negirdimi, lūkesčius ir mintis“, – akcentavo ji.
Politologė sutiko, kad I.Vėgėlė gali nugriebti dalį G.Nausėdos rinkėjų balsų, tačiau gerokai sunkiau jam būtų susišluoti įprastai už tam tikrų partijų kandidatus balsuojančių žmonių dalį.
G.Nausėda kažką daro ne taip?
Politologas Vytautas Dumbliauskas savo ruožtu įsitikinęs, kad G.Nausėda kažką daro ne taip. Besistengdamas labai patikti kairiajam rinkėjų sparnui, jis nusigręžė nuo dešiniojo, nors praėjusiuose rinkimuose jam balsą atidavė ir dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) simpatikų.
Tačiau išlaikyti nesiseka ir kairiųjų bei visų antisisteminių kandidatų, dabar besigręžiančių į I.Vėgėlės pusę.
„G.Nausėda stengiasi patikti labiau kairiojo elektorato rinkėjams, bet jam nelabai sekasi. Jis eina į konfliktą su TS-LKD, kritikuoja Vyriausybę, bet, kaip matome, ši strategija nelabai pasiteisina. Jo komandai reikėtų labai rimtai susimąstyti, nes dar liko dveji metai“, – portalui lrytas.lt komentavo V.Dumbliauskas.
Anot politologo, G.Nausėdos laukia labai sunkus uždavinys, nes galiausiai jam vis tiek teks ieškoti receptų, kaip patraukti dešiniųjų balsus, ypač, jeigu antrajame rinkimų ture jis susitiktų su tuo pačiu I.Vėgėle.
„Jeigu dalyvaus I.Šimonytė ir ji nepateks į antrą turą, o pateks G.Nausėda ir I.Vėgėlė, jis turi iš anksto galvoti, kaip įtikti dešiniesiems rinkėjams, kad jie balsuotų už jį. TS-LKD rinkėjai yra labai drausmingi.
Jis turi pagerinti santykius su valdančiąja koalicija, baigti ją be reikalo kritikuoti. Su parlamento dauguma prezidentui pyktis neverta.
Jo komandai reikia galvoti, kaip bandyti patikti ir kairiesiems, ir dešiniesiems. Jam reikia tapti visų prezidentu, bet kol kas jis save pozicionuoja kaip kairiojo elektorato prezidentą“, – pažymėjo jis.
O pats I.Vėgėlė, eksperto manymu, gali sutraukti visai nemažą ratą palaikytojų, nes jis yra išsilavinęs bei sugeba kalbėti taip, kad patiktų įvairaus išsilavinimo žmonėms.
„Čia yra Dievo dovana. Vadinasi, jis turi politiko savybių – sugeba kalbėti taip, kad žmonėms patiktų. Ne tiek daug žmonių Lietuvoje turi tokią Dievo dovaną, charizmą“, – pastebėjo V.Dumbliauskas.
Dešiniųjų pusėje politologas mato kur kas liūdnesnį vaizdą, nes čia susiduriama su lyderių trūkumu. Jei I.Šimonytė nuspręstų nekandidatuoti, konkurencingo kandidato, galinčio ne tik pakovoti, bet ir išsiveržti į antrąjį turą, gali ir nebūti.
„Čia yra TS-LKD bėda. Jie yra rimta partija, bet, pasižiūrėkite, TS-LKD niekada neturėjo normalaus kandidato prezidento rinkimuose. Tai yra jų tragedija, silpnoji vieta, kad jie neišsiugdo lyderių, kuriuos galėtų siųsti kandidatais į prezidentus. I.Šimonytė irgi nėra jų narė.
Paradoksas, kad rimta partija, turinti tiek intelektualių žmonių – mokslininkų, profesorių, gydytojų, advokatų – neturi kandidatų. Čia yra savotiška tragedija, jei I.Šimonytė atsisakytų dėl asmeninių priežasčių“, – įsitikinęs V.Dumbliauskas.
I.Šimonytės šansai jau nuplaukė?
Nors sutinka, kad I.Vėgėlė gali mesti rimtą iššūkį G.Nausėdai, politologas Saulius Spurga visgi nemano, jog jis turėtų šansų nugalėti ar net patekti į antrąjį rinkimų turą.
„Vis dėlto G.Nausėdos įdirbis kol kas yra rimtesnis. Manau, kad čia būtų kalba apie tai, ar galėtų I.Vėgėlė patekti į antrą rinkimų ratą. Man kyla tam tikrų abejonių“, – portalui lrytas.lt kalbėjo S.Spurga.
Pasak jo, G.Nausėdos elektoratas, nors ir persipina su I.Vėgėlės, yra kur kas platesnis. Be to, šalies vadovui nugalėti padėtų ir dabartinis jo statusas – lietuviai yra linkę pakartotinai balsuoti už esamą prezidentą.
„I.Vėgėlės privalumas – priešingas. Jis yra nežinomas, naujas. Bet mes mažai jį pažįstame. Jis kalba tik kai kuriomis temomis, bet, kaip jis kalbėtų įvairiais klausimais, kurių gautų būdamas kandidatu, neaišku. Menkas jo žinomumas yra privalumas, nes kiekvienas gali galvoti, kad būtent toks yra I.Vėgėlė, o, kai pamatys tikrąjį vaizdą, gali būti įvairiai“, – svarstė ekspertas.
S.Spurga atkreipė dėmesį, kad, jei, pavyzdžiui, G.Nausėda ir I.Vėgėlė patektų į antrąjį turą, pastarojo rinkėjų ribos jau būtų pasiektos, o prezidentas šiuo atveju galėtų susižerti už borto likusių kandidatų rinkėjų balsus.
Tiek S.Spurga, tiek R.Urbonaitė abejoja, ar I.Šimonytė ryšis dar kartą siekti prezidento posto, nes ir ji, ir S.Skvernelis jau yra pralaimėję G.Nausėdai, o dabar jų startinė pozicija būtų dar nepalankesnė, ypač – ministrei pirmininkei, Vyriausybės laivą plukdančiai įvairiausių krizių akivaizdoje.
„Prielaidų, kurios indikuotų, kad jos rezultatai gali būti kitokie, nei buvo prieš tai, nėra. Yra dar blogiau, nes ji yra pabuvusi premjere, kai yra viena po kitos krizės, ekonominis sunkmetis ir pan. Aš ją matau šitame sąraše, bet aš ją sunkiai įsivaizduoju kaip galimą realią kandidatę realiuose rinkimuose.
Tada viskas dar labiau komplikuojasi. Rebusas dešiniesiems yra labai rimtas. Kaip bebūtų, solidaus kandidato, nežiūrint į I.Šimonytę, dešinieji kol kas realiai neturi“, – perspėjo R.Urbonaitė.
Ryškų dešiniųjų kandidatų stygių išskyrė ir S.Spurga.
„Pasižiūrėkime, kas yra partijų pirmininkai, o tai yra natūraliausias pasirinkimas. G.Landsbergis niekad nebuvo populiarus tarp rinkėjų ir vargu ar galima tikėtis, kad per likusį laiką jų ratas prasiplės.
Taip pat yra A.Armonaitė, kuri buvo kylanti Lietuvos politikos žvaigždė, bet pastaruoju metu jos populiarumas smunka. Akivaizdu, kad ji yra viena iš labiausiai nemėgstamų politikių šiuo metu.
Gal būtų šansas bandyti su V.Čmilyte-Nielsen, bet ji irgi yra dar neatsiskleidusi politikė, nors jos dabartinė pozicija yra palanki“, – aiškino jis.
Politologas pridūrė, kad kortas šioje rikiuotėje sumaišyti labiausiai galėtų kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri, jei persigalvotų, turėtų rimtų šansų dar kartą tapti prezidente.
