„Mūsų pasienyje veikia nepaprastoji padėtis, kartu su ja yra aktyvuotos tos procedūros. Ir kariuomenė aukštesniame budrume visada yra. Bet šiuo metu kokių nors ypatingų veiksmų situacija nereikalauja.
Tačiau mes konsultuojamės ir su Lenkijos kolegomis, kariuomenės vadai tarpusavyje kalbasi. Manau, kad šiuo atveju tos priemonės, kurių imtasi savo saugumui sustiprinti, yra adekvačios situacijai“, – nurodė A.Anušauskas.
Ministro teigimu, nėra jokio poreikio nepaprastosios padėties įvedimui visoje Lietuvos teritorijoje, tuo metu pratęsti ją pasienyje gali būti.
G. Landsbergis apie Lenkijos prašymą dėl NATO 4-ojo straipsnio: išsakiau plieninę Lietuvos paramą
„Migracijos srautai pasienyje keitėsi, atsirado naujų rizikų, kurios kol kas nerealizuotos – turiu galvoje su Kaliningradu. Bet kokiu atveju tai bus svarstoma“, – nurodė jis.
Lenkija po sprogimo prie Ukrainos sienos padidino karinės parengties lygį.
Krašto apsaugos ministras teigė daugiau informacijos apie incidentą neturintis. Anot jo, į Lenkijos teritoriją atskriejusi raketa buvo rusiškos gamybos, tačiau kaip ir kokiomis aplinkybėmis – tikslinamasi.
„Incidentas tiriamas, ir kitos šalys tyrime dalyvaus. Šiuo metu, kol vyksta tyrimas, stengiamasi kokių nors garsių pareiškimų apie tai nedaryti“, – nurodė A.Anušauskas.
„Lenkijos pusė daro viską, kad ta informacija būtų. Galbūt šią dieną ar kitą tos detalės paaiškės“, – pridūrė jis.
A.Anušauskas taip pat nurodė, kad už incidentą atsakinga Rusija.
„Vyksta karas. Be abejo, jokios raketos Lenkijos teritorijoje neatsirastų be šios priežasties. Rusijos pradėtas agresyvus karas yra priežastis, kodėl krenta raketos ir Ukrainoje, ir Lenkijos teritorijoje“, – kalbėjo ministras.
Susiję straipsniai
A.Anušauskas svarstė, kad viena iš incidento Lenkijoje pasekmių gali būti spartesnis NATO viršūnių susitikimo Madride priimtų sprendimų įgyvendinimas.
„Madrido susitikime buvo nemažai kalbėta apie oro, priešraketinės gynybos stiprinimą. Dokumentai priimti, be abejo, reikėtų labai konkrečių veiksmų juos įgyvendinant.
Manau, kad viena iš galimų pasekmių gali būti, ir turėtų būti, rytinio flango oro ir priešraketinės gynybos stiprinimas naujomis, papildomomis sistemomis.
Žinome, kiek yra Lenkijoje, kiek Lietuvoje, kiek visame paribyje, bet tiesiog tų sistemų turėtų būti daugiau“, – nurodė ministras.
Rusijos pajėgos antradienį į Ukrainą paleido apie šimtą raketų, taikydamosis į energetikos infrastruktūrą. Lenkija trečiadienio naktį patvirtino, kad viena rusų gamybos raketa nukrito jos teritorijoje. Incidentas pareikalavo dviejų žmonių gyvybių.