„Mano žiniomis, Lenkija prašo ketvirtojo straipsnio, ir mes visiškai palaikome. Visiškai solidarizuojamės su Lenkija“, – nurodė ministras.
Kol kas, anot G.Landsbergio, tikslios informacijos apie sprogimus Lenkijoje NATO valstybės dar neturi.
„Dėl vakar vakare pasirodžiusios informacijos dėl sprogimų Lenkijos ir Ukrainos pasienyje tikslios informacijos dar neturime. Už kelių valandų Briuselyje vyks NATO ambasadorių pasitarimas, po jo galbūt bus oficialių pareiškimų iš NATO pusės“, – nurodė G.Landsbergis.
G.Landsbergio teigimu, bet kuriuo atveju atsakomybė už sukeltą situaciją tenka Rusijai.
„Jeigu ne jos pradėtas karas, incidentų ir sprogimų grėsmės praktiškai nebūtų. Kai paaiškės situacija, tada bus galima pateikti tikslesnį tiek Lietuvos, tiek sąjungininkų vertinimą“, – kalbėjo ministras.
Savo ruožtu viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, jog raketa, pataikiusi į kaimą Lenkijoje, galėjo būti Ukrainos priešlėktuvinė raketa, tėra spekuliacija.
„Kol kas tai yra spekuliacijos, visa informacija, kuri yra viešoje erdvėje, vis dar yra netiksli. Mes neturime įvertinimo oficialaus. Laukiame oficialaus įvertinimo, kai jis bus, bus galima komentuoti“, – sakė G.Landsbergis.
Ministras pastebėjo, kad antradienį įvykusi Rusijos ataka prieš Ukrainą buvo beprecedentė – anot jo, Rusijos atakos darosi rizikingesnės ir vis labiau artėja prie NATO sienų.
„Vakar turbūt buvo beprecedentė ataka prieš Ukrainą, būtent prieš civilinius pastatus, prieš elektros pastatus, prieš elektros generavimo objektus. Ar tai atsakas į G-19 susitikimą, ar dėl Chersono praradimo – sunku pasakyti. Matosi, kad oro atakos prieš civilinius objektus stiprėja, jų geografija taip pat plečiasi, jos darosi rizikingesnės, taip pat ir artėja arčiau NATO sienų“, – kalbėjo jis.
Pagal 4-ąjį NATO straipsnį šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė kurios nors Aljanso narės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
L. Kasčiūnas: velnias slypi detalėse
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikino, kad lenkai šiuo metu išreiškia tam tikrą poreikį, kokių priemonių ir pagalbos jie tikisi iš Aljanso.
„Prioritetas yra oro gynybos sistemos, oro gynybos elementai ant Lenkijos-Ukrainos sienos. Matyt, tai bus pagrindinis prioritetas“, – trečiadienį sakė L.Kasčiūnas.
Jo teigimu, įvykis Lenkijoje paskatins dar daugiau kalbėti ir apie visą rytinį NATO flangą bei pačios Lietuvos saugumą.
„Mes irgi esame pafrontės šalis, turint omenyje visą Kaliningrado geopolitinę situaciją, Baltarusijos integraciją į Rusiją. Siekiant išvengti panašus pobūdžio incidentų, mums turėti tokias sistemas irgi būtų strategiškai svarbu. Be to, mes apie tai kalbame jau ne vienerius metus, ir tikėtina, tai bus ir NATO viršūnių susitikimo Vilniuje viena iš svarbiausių temų“, – dėstė parlamentaras.
Pasak NSGK pirmininko, šiuo metu labai svarbu išsiaiškinti visas įvykusio incidento detales.
„Detalėse ir slypi velnias – turime sulaukti oficialaus išaiškinimo, kas čia įvyko. Mes kol kas to oficialiai patvirtinti negalime – net neabejoju, kad šiandien tas atsakymas bus, ir natūralu, kad nuo kiekvieno tokio specifinio atvejo, kuris nukrypsta nuo mūsų įsivaizduojamos aiškios logikos, koreguojasi tam tikras atsakas“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
