„Ukrainiečiai mano, kad Lietuva matys situaciją panašiai kaip Ukraina. (...) Matau daug rizikų ir nelabai žinau, kokia nauda iš to būtų. Nebent mūsų inžinieriai žino kažką, ko nežino amerikiečiai ar lenkai. Bet kol kas sunku tuo būtų patikėti“, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius Mariuszas Antonowiczius.
Taip jis kalbėjo Lietuvai gavus Ukrainos notą, kuria Vilniui siūloma įsitraukti į Lenkijoje vykdomą tyrimą dėl pasienyje nukritusios raketos, pražudžiusios du žmones.
Anot Kijevo, tarptautiniame tyrime galėtų dalyvauti Ukraina, Lietuva ir Lenkija bei JAV, pastarosios dvi šiuo metu jau atlieka savo tyrimą. Ukrainiečiai jame nedalyvauja.
Anot ekspertų, Ukrainos bandymas dalyvauti tyrime įtraukiant Lietuvą gali turėti daugiau neigiamos įtakos pačiam Kijevui, nes kyla rizikų, jog tokie veiksmai bus suprasti kaip skaldantys vienybę.
„Tai yra rizikinga, ką jie šiuo metu daro. (...) Noras įtraukti daugiau šalių, kurios visiškai nesusijusios šiuo atveju, kelia klausimą, kam to reikia. Man atrodo, kad tai gali būti suprasta, kaip nepasitikėjimas incidentą tiriančiomis šalimis“, – BNS teigė TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė.
„Čia yra ekspertizės klausimas. Ar būtinai jos reikia papildomos? Ar amerikiečių, lenkų ekspertizės nepakanka?“ – pridūrė ji.
Politologai taip pat įžvelgia rizikų, kad NATO pozicijai prieštaraujantis ukrainiečių vertinimas dėl raketos gali sumažinti vakariečių norą remti Ukrainą ir pakurstyti dalies visuomenės nuotaikas, jog taip bandoma įtraukti Aljansą į Trečiąjį pasaulinį karą.
„Instinktyvus nerimas“
Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie Lenkijoje antradienį nukritusią raketą, Vakarų lyderių reakcijos buvo gana santūrios. Jie išreiškė visapusišką palaikymą Varšuvai, tačiau iš karto nepuolė kaltinti Maskvos.
Tuo metu Kijevas iš karto pareiškė, jog tai – Rusijos raketa. Tokios pozicijos Ukraina laikėsi iki ketvirtadienio popietės, tačiau tada prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė tiksliai nežinantis, kas nutiko.
Tuo metu Vakarų šalys teigia, kad pirminiai duomenys rodo, jog raketą paleido nuo Kremliaus išpuolių besiginančios Ukrainos pajėgos ir ji tuomet netyčia nuklydo į kaimyninę šalį.
„Manau, kad jie paskubėjo tą dieną, kai visi labai akivaizdžiai buvo labai atsargūs. Ukrainiečiams buvo palanku turėti idėją, kad tai rusų raketa“, – teigė D. Jakniūnaitė.
Pasak jos, tokią poziciją lėmė „instinktyvus nerimas“, jog prisipažinimas gali sumažinti paramą. Vis dėlto ji neatmeta varianto, kad Kijevas turi informacijos, kuri nėra prieinama partneriams.
„Arba jie turi informacijos, kurios kažkodėl nepateikia, arba nenori trauktis nuo savo naratyvo ir išlikti aiškios aukos statuse. Jiems tai yra, pripažinkime, palanku. Nežinau, kodėl Ukraina mano, kad suardyti šitą nuoseklų Vakarų naratyvą yra palankiau, nei prie jo prisitaikyti. Tai didelis neaiškumas“, – kalbėjo politologė.
„Man atrodo, kad viena iš jų baimių – pakenkti naratyvo apie save kontrolei“, – pridūrė ji.
„Daugiau neigiamų pasekmių“
Savo ruožtu M. Antonowiczius pabrėžia, kad Ukraina paprasčiausiai bijo pripažinti, kad „kažkur buvo suklysta ar kažkas nesuveikė“.
„Aš galiu suprasti, kodėl Ukraina taip elgiasi. Ji bijo, kad dėl to suaktyvės kai kurių politinių jėgų nenoras duoti daugiau ginkluotės, jie sakys, kad jei ukrainiečiai šaudo į mus, kodėl turime jiems padėti“, – sakė politologas.
„Jie bijo, kad Įsitvirtinus šitam naratyvui, kad čia buvo ukrainiečių raketa, pasekmės bus žymiai blogesnės. O jei įsitvirtins naratyvas, kad čia Rusijos raketa, tai tada vienintelis atsakas būtų duoti Ukrainai dar daugiau ginklų, galbūt įkurti neskraidymo zoną Ukrainos pasienyje“, – pridūrė jis.
Politologas pabrėžė, kad toks Ukrainos nelankstumas ir kategoriška pozicija gali būti išnaudota Kremliaus propagandos, siekiant parodyti Kijevą kaip didesnio karo kurstytoją.
„Su tokia pozicija jis pats sau kenkia. Tai taip pat kenkia ir Ukrainos palaikymo koalicijai Vakaruose ir ne tik“, – sakė M. Antonowiczius.
Ukrainai pakvietus Vilnių įsitraukti į tyrimą dėl Lenkijoje nukritusios raketos, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė palaikantis tokią idėją.
Vis dėlto politologai šią Lietuvos diplomatijos vadovo poziciją vertina skeptiškai.
„Turint omeny tą pasitikėjimą tarp Lietuvos ir Ukrainos, tai Lietuva galėtų atlikti tokį neviešą vaidmenį ir perduoti žinutę, kad tokia pozicija gali sukelti daugiau neigiamų pasekmių“, – kalbėjo M. Antonowiczius.
