Lietuvos ambasadorius papasakojo, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena lenkai ir ko dabar jie prašo labiausiai.
– Ambasadoriau, po sprogimų Lenkijoje praėjo daugiau nei para, ką kol kas žinome apie šį incidentą ir kas tebėra spekuliacijų lygyje?
– Praėjo para, kai įvyko sprogimas Pševoduve, netoli Ukrainos sienos, Lenkijos teritorijoje. Žuvo du Lenkijos piliečiai, darbininkai, dirbę grūdų saugykloje. Dabar pagrindinis klausimas, iš kur atskrido raketa. Tai yra nesutarimų objektas. Vyksta tyrimas, kuriame dalyvauja Lenkijos tarnybos, jį inicijavo Lenkijos generalinė prokuratūra. Jame dalyvauja kariuomenė, policija, pasienio apsauga. Jie tiria įvykio vietą, raketos nuolaužas. Visi laukia tikslių išvadų.
Sutariama, kad tai buvo rusų gamybos s-300 priešlėktuvinė raketa. Klausimas, iš kur ji buvo paleista – ar tai buvo Rusijos raketa, ar Ukrainos pajėgų bandymas perimti Rusijos raketą, po kurio ji netyčia nukrito į Lenkijos pusę. Iš Lenkijos, JAV prezidento pusės buvo pareiškimas, kad jie yra beveik tikri, jog tai buvo Rusijos raketa, paleista ukrainiečių jiems ginantis.
Tačiau yra ir Ukrainos prezidento V.Zelenskio pareiškimas, kad tai vis tik yra Rusijos raketa. Kol nėra galutinių išvadų, negalima tvirtinti, kad kažkuri iš šių versijų yra galutinė.
– Šiame tyrime norą dalyvauti išsakė ir Ukraina, tačiau kol kas tokia galimybė šalies ekspertams nesuteikta. Kodėl?
– Greičiausiai todėl, kad incidentas įvyko Lenkijos teritorijoje, todėl visų pirma tai yra Lenkijos valdžios atsakomybė ištirti įvykį. Kažkokių bandymų sukurti tarptautinę komisiją, kurią sudarytų įvairių šalių ekspertai, nebuvo. Buvo kalbama, kad bus kviečiami atskirų šalių ekspertai, bet kol kas neaišku, kiek jie dalyvauja tame darbe.
Žinoma, buvo toks Ukrainos pusės aiškiai išsakytas pageidavimas, bet kol kas, paskutinėmis žiniomis, į jį dar nebuvo atsakyta teigiamai ir kol kas dirba tik Lenkijos ekspertai.
– Bendraujate su vietiniais gyventojais, skaitote vietinę spaudą, komentarus. Kaip į šį įvykį reaguoja vietiniai?
– Vietiniai lenkai reaguoja tam tikra prasme su supratimu, kad už sienos vyksta įnirtingas karas ir, natūralu, jog tam tikri dalykai, kurie yra baisūs, gali nutikti. Bet panikos ar įtampų po sprogimų tikrai nėra. Spauda neeskaluoja šitos temos. Aišku, pozicijos yra išsakomos, bet, kad tai būtų kažkoks skleidžiamas ar jaučiamas visuomenės baimės jausmas, to tikrai nepastebėjau.
Visuomenė supranta, kad Ukraina ginasi, yra sudėtingoje situacijoje, ypač po masinių raketų atakų, ir ji turi teisę gintis. Čia nėra net minties kaltinti Ukrainą, nesvarbu, nepaisant to, kas atsitiko.
– Kiek teko girdėti, lenkai, ypač gyvenantys palei Ukrainos sieną, yra be galo įsiaudrinę, pyksta ant NATO dėl vangumo ir reikalauja atsako. Jūs girdite tokias reakcijas?
– Bent pagrindinėse spaudos priemonėse aš to nemačiau. Natūralu, kad galbūt iš tikrųjų kaimelyje, kur viskas vyko, gali būti tokia reakcija. Bet, kad tai būtų kažkoks masinis NATO atsako reikalavimas, neteko girdėti. Galbūt ne atsako, o apsaugos prašymas, nes bendros gynybos poreikis yra gerokai išaugęs ir tai, kas buvo nuspręsta Madrido viršūnių susitikime dėl bendros gynybos, oro apsaugos priemonių, yra iš tikrųjų labai aktualu.
Yra toks pageidavimas, ir kad būtų daugiau priešlėktuvinės gynybos priemonių, naikintuvai, kurie vykdytų nuolatinę oro kontrolę. Tie klausimai jau kurį laiką buvo keliami, o šioje situacijoje jie dar labiau iškilo į paviršių. Tokie įvykiai suteikia papildomų argumentų, kad Rytinio NATO flango gynybą būtina stiprinti ir į ją žiūrėti labai rimtai, ypač, kai vyksta tokio masto konfliktai.
Iš kitos pusės, specialistai išsako nuomonę, kad kiekvieną lopinėlį pridengti, apginti yra nepaprastai sunku, dabartinėmis priemonėmis yra koncentruojamasi į strateginius taškus. Tačiau tokių nuotaikų, kad būtų nusistatymas prieš Ukrainą ar reikalavimas būtinai atsakyti, čia net minties tokios nėra.
– Skelbiama, kad Lenkijos radijo stotys nuolat įspėja gyventojus tikrinti žinias, mat pasirodė daug melagienų iš Rusijos pusės.
– Varšuvoje to nejaučiame, bet pasienyje, žinote, vis tiek galima tikėtis daugiau įtakos, ypač pasienyje su Baltarusija, kur yra dislokuota Rusijos kariuomenė, valdžia yra absoliučiai paklusni Rusijai. Tikrai bus bandymų skleisti žinias, melagienas, kad situacija būtų destabilizuojama, bus bandoma paveikti vietinius gyventojus.
Tam tikra prasme tai truputį primena hibridines atakas, kai buvo sukelta dirbtinės migracijos banga, siekiant patikrinti pasienio tarnybų budrumą, karinių pajėgų būseną prie sienos. Natūralu, kad taip stengiamasi paveikti ir gyventojus, kad jie būtų įsiaudrinę, nusiteikę gana aršiai.
– Dar vakar ryte Lietuvos aukščiausi politikai skelbė, kad Lenkijos valdžia sieks aktyvuoti ketvirtąjį NATO straipsnį, vėliau patys lenkai pranešė, jog tam nebemato reikalo. Ar tikrai čia suveikė tik žinia, kad šį incidentą galimai sukėlė ne Rusija? Ar tai galėjo būti ir kažkoks spaudimas iš NATO viršūnių, JAV neaštrinti situacijos?
– Ne, manau, kad lenkai šį klausimą išsprendė suvereniai. Buvo sušaukta Valstybės saugumo taryba, susirinko aukščiausi šalies pareigūnai, kurie vertino situaciją, vis ateinančią informaciją iš įvykio vietos, ką tuo metu buvo pavykę nustatyti. Greičiausiai tai ir buvo pagrindinis akstinas neaktyvuoti ketvirtojo straipsnio.
Be to, konsultacijos su pagrindiniais sąjungininkais, partneriais vyko ištisai, todėl, galima sakyti, kad ketvirtojo straipsnio aktyvavimas daugiau būtų šio proceso formalizavimas, o ne pats procesas.
Pats procesas jau buvo gerokai įsibėgėjęs – buvo ir NATO generalinio sekretoriaus, ir JAV prezidento, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, visų kaimyninių šalių, tame tarpe ir Lietuvos vadovų pareiškimai, patikinimai dėl paramos Lenkijai.
Aš manau, kad šioje situacijoje buvo įvertintas realus poreikis, kiek ketvirtojo straipsnio aktyvavimas būtų prasmingas, kai dar nežinomi galutiniai tyrimo rezultatai, ir suvaidino lemiamą vaidmenį.
– Ar paprasti Lenkijos gyventojai tiki šia naujausia įvykių versija, kad tai – netyčinis Ukrainos pajėgų veiksmas, o ne Rusijos provokacija?
– Niekas neatmestina. Kol nėra paskelbtos galutinės tyrimo išvados. (...) Natūralu, kad tai galėjo būti panaudota ir įvairiais Rusijos tikslais, ypač hibridiniais, siekiant sukelti įtampas. Rusijos kariuomenė yra netoliese, Baltarusijoje. Aišku, bus žiūrimi visi įrodymai, kokia buvo raketų trajektorija ir, kai visi tie duomenys bus aiškiai įvertinti, matysime, kieno raketa galėjo būti.
Lenkijos ir oficialių pareigūnų pareiškimai rodo, kad vis tik labiau linkstama prie versijos, jog tai buvo Ukrainos bandymas numušti Rusijos raketą su priešlėktuvine raketa, įvyko netyčinis indicentas, kuris, aišku, skaudus, žuvo žmonės, visi labai apgailestauja ir Ukrainos niekas šioje situacijoje nekaltina.
– Ar yra baimių, kad tokie incidentai gali pasikartoti? Ar pats jaučiatės saugus?
– Jaučiuosi saugiai tiek pat, kaip ir jūs. Lenkija išvis turi sieną su Ukraina, Lietuva yra netoli konflikto, turi sieną su Baltarusija, kurioje yra Rusijos kariuomenė. Baltarusija užima vienareikšmišką poziciją, palaikydama Rusiją, jos karo veiksmus Ukrainoje, ir, matyt, ne tik. Manyčiau, kad regione niekas nėra saugus.
Bandoma atkreipti NATO, kaip organizacijos, dėmesį, kad reikia stiprinti pajėgumus Rytiniame NATO flange, jog nepasikartotų tokie incidentai. Svarbu išlaikyti solidarumą su valstybėmis, esančiomis Rytiniame NATO flange, ir palaikyti Ukrainą, kad karas būtų kuo greičiau baigtas, Ukraina būtų pajėgi nugalėti Rusiją kaip įmanoma greičiau ir tokie incidentai daugiau neįvyktų.
Apsidrausti, kad tai nepasikartos, niekas 100 proc. dabar negali. Tam tikri incidentai gali kartotis.
