„Esame sunerimę ir manome, kad dabar labai tinkamas metas pradėti galvoti apie rytinio Aljanso sparno saugumą. Turime dislokuoti daug veiksmingesnes oro gynybos sistemas. Jų reikia palei visą rytinę NATO sieną. Neefektyvu jas turėti tik Lenkijoje, bet ne Baltijos šalyse. Taigi svarbiausias mūsų tikslas – užtikrinti Baltijos šalių ir kitų NATO šalių oro gynybą, kad ateityje sumažintume tokių nelaimių tikimybę“, – viešėdamas Čekijoje radijo žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
Vertindamas Rusijos keliamas grėsmes Lietuvai, šalies vadovas atkreipė dėmesį, jog kylantys pavojai niekaip nepriklauso nuo Vilniaus laikysenos ar retorikos tarptautinėje erdvėje. Visgi, prezidento manymu, Kremliaus režimas laikosi geopolitinės vizijos atkurti Sovietų Sąjungą, todėl grėsmės išlieka.
„Atsižvelgdami į tai, privalome padaryti viską, ką galime, kad NATO kolektyvinė gynyba būtų veiksminga visu šimtu procentų. Nes kitaip mums bus nuolat grasinama. Kad išvengtume karo, turime sukurti geriausią įmanomą atgrasymo sistemą. O geriausia atgrasymo priemonė yra eFP (NATO priešakinės pajėgos – ELTA) kartu su oro gynyba ir regioninės gynybos planais, kurie turėtų būti parengti iki būsimo NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kitais metais“, – nurodė šalies vadovas.
„Turime pereiti nuo deklaracijų prie praktinių sprendimų“, – pridūrė jis.
