Arūnas Karaliūnas. Kauno mero atlyginimas – lyg varguolio, bet kodėl rikiuojasi eilės norinčiųjų jį gauti?

Tyrinėdami kandidatų į Kauno mero postą sąrašą rinkėjai tik liūdnai linguoja galva – nematyti jame naujų išskirtinių, ryškių asmenybių, kurioms nedvejojant būtų galima patikėti miesto kapitono pareigas artimiausius ketverius metus. 

 Svarstymui šią savaitę pateiktame miesto teritorijos bendrojo plano koregavimo sprendinių projekte V.Matijošaičio šeimos nariai susiję mažiausiai su 9 punktais.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Svarstymui šią savaitę pateiktame miesto teritorijos bendrojo plano koregavimo sprendinių projekte V.Matijošaičio šeimos nariai susiję mažiausiai su 9 punktais.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Arūnas Karaliūnas.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Arūnas Karaliūnas.<br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Nov 20, 2022, 7:00 AM, atnaujinta Nov 20, 2022, 11:26 AM

Tokiai nuostatai pritaria net politikos mokslų žinovai – rasti norinčiųjų sėsti į mero kėdę darosi vis sunkiau, o dažniausiai minimos tokio reiškinio priežastys – per didelė atsakomybė ir per mažas atlygis už nuolat patiriamą spaudimą, kurį galima pavadinti net rinkėjų mobingu. 

Vis tik situacija nėra tokia jau bloga Svarstymui šią savaitę pateiktame miesto teritorijos bendrojo plano koregavimo sprendinių projekte V.Matijošaičio šeimos nariai susiję mažiausiai su 9 punktais. apie norą siekti Kauno mero posto 2023-ųjų kovo 5 dieną įvyksiančių rinkimų metu jau viešai paskelbė 5 kandidatai. Prie jų netrukus prisijungs mažiausiai dar du politikai, todėl bendras skaičius pasieks 2019-ųjų lygį. 

Kandidatų negalima pavadinti varguoliais, kurie tokiu būdu mėgina pagerinti finansinę būklę. Priešingai – vadovauti Kaunui veržiasi net Seimo nariai, kurie galėtų ramiai snausti saugiame parlamento frakcijos užutėkyje. 

Patikėkime, kad jie tikrai pasiryžę aukoti savo ramybę vardan Kauno gerovės. 

2015 metais norinčiųjų gelbėti miestą buvo gerokai didesnis būrys – net 15, tačiau pažvelgus į rinkimų rezultatus, nelieka abejonių, kad kai kurie kandidatai surinko mažiau kauniečių balsų negu galėtų jų gauti žinomas santechnikas. 

Jeigu žmogui trūksta dėmesio ir jam užtenka kelių šimtų rinkėjų paramos, turi laisvo laiko bei lėšų, niekas netrukdo imtis tokios pramogos. 

Įstatymų leidėjai mažų atlyginimų problemą didžia dalimi tikisi išspręsti vykdant Valstybės tarnybos reformą, kurios metu būtų perskaičiuojami ir merų atlyginimai. 

Nors reforma įstrigo painiuose valdžios koridoriuose, kažkada ji turbūt įvyks ir atlyginimai padidės. Aišku, jeigu įsisiautėjusi infliacija neprivers iš esmės keisti skaičių. 

Skurstančių merų pastaraisiais metais neteko sutikti visoje šalyje, o štai Kauno meras V.Matijošaitis ne kartą viešai prisipažino, kad net tiksliai nežino, kiek uždirba. 

Žinoma, V.Matijošaitis šiuo požiūriu yra išskirtinis, nes galėtų dirbti ir be atlyginimo – santaupų užtektų daugeliui metų. Smulkioms išlaidoms praverstų gaunama pensija. 

Remiantis viešai skelbiama informacija, V.Matijošaitis kas mėnesį uždirba apie 2200 eurų. Ar tai pakankama suma – kiekvienas žmogus turbūt vertina skirtingai. 

Kaskart prabilus apie būtinybę didinti valstybės tarnautojų atlyginimus pasitelkiamas ir kitas argumentas – tokia priemonė esą sumažins korupcijos tikimybę. 

Pavyzdžiai verčia abejoti šio teiginio pagrįstumu – dėl kyšininkavimo dažniausiai įkliūna ne mažiausius atlyginimus gaunantys tarnautojai, o vadovai. 

Štai buvusio Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus V.Šiliausko atlyginimas prilygo mero pajamoms, tačiau kaunietis neatsispyrė pagundai abejotinais keliais gautų kupiūrų konservuoti stiklainiuose. 

Nereikia savęs apgaudinėti – politikus į svarbius postus vilioja ne tik noras gelbėti miestą ar valstybę, ne siūlomas atlyginimas, bet ir galimybė gauti papildomų naudų. 

Kol Kauno taryboje nebuvo įsigalėję V.Matijošaičio įkurto visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ atstovai, savivaldybė priminė darbo pasiūlymus skirstančią Užimtumo tarnybą.

Tuo metu merai buvo renkami tarybos narių, todėl vyko tikra prekyba postais ir susidarydavo neįtikėtinos sudėties koalicijos, kurioms pavykdavo užgrobti mero postą. 

Šiltų vietų užtekdavo ne tik rėmėjams, bet ir partijų bendražygiams, giminaičiams. 

Pastaraisiais metais išryškėjo nauja tendencija – Kauno taryba labiau primena nekilnojamojo turto agentūrą, o kalbant apie žemės sklypus bei galimybes juos pritaikyti statyboms, nuolat minimas miesto meras V.Matijošaitis arba jo šeimos nariai. 

Parengtame ir svarstymui šią savaitę pateiktame Kauno miesto teritorijos bendrojo plano koregavimo sprendinių projekte jie susiję mažiausiai su 9 punktais. 
 
Nepaisant viešoje erdvėje braižomų painių schemų, kuriomis esą pasinaudojo V.Matijošaičio šeimos nariai, įsigydami sklypus patraukliose miesto vietose, teisiškai visos procedūros turbūt atliktos nepriekaištingai. Tiesiog versliems žmonėms reikia atsidurti reikiamu metu reikiamoje vietoje.

Žinojimas – didžiausias turtas, o jo ribos gerokai prasiplečia nuolat žingsniuojant savivaldybės koridoriais. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.