„Sakyčiau, kad sutapimas, nes formuluotę su Prezidentūra derinome jau kuris laikas. Tiesiog reikėjo surasti teisingus žodžius, derinome tai ir su teisininkais. Sakyčiau, kad tai sutapimas laike“, – LRT Radijui sakė G. Skaistė.
Ministrė pažymėjo, kad bendra geopolitinė situacija regione turėjo įtakos šiam sprendimui.
„Tai atspindi tas aplinkybes, kurias turime šiandien – saugumo situacija regione yra įtempta ir turime tam skirti papildomą dėmesį (saugumui – ELTA)“, – sakė G. Skaistė.
Ar valstybei prireiks skirti daugiau lėšų gynybai skolinantis, priminė ministrė, priklausys nuo tam tikrų aplinkybių.
„Matysime metų eigoje, nes visgi neapibrėžtumas yra labai didelis. Tiek kariniame lauke Ukrainoje, tiek ir ekonomikoje. Jeigu visgi matysime, kad išlaidos energetikai ar jos kompensavimui galbūt yra mažesnės negu iš pradžių buvo suplanuota ir jei atsiras papildomo poreikio investuoti į karinio mobilumo projektus, kurie bus šiek tiek sparčiau įgyvendinimai, negu šiandien atrodo, tai mes tokią galimybę turėsime“, – sakė ministrė.
ELTA primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę patikslino 2023 metų biudžeto projektą, kuriame numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys 4,9 proc. BVP.
Praėjusios savaitės antradienį Rusijos kariuomenė smogė Ukrainai stipriausią smūgį nuo karo pradžios. Priešas į Ukrainos miestus paleido apie 100 raketų. Jos daugiausia buvo nutaikytos į kritinės infrastruktūros objektus. Šių atakų metų netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės.
