Tačiau kas ką veikia, žinutėse gali rašyti ne visi. Štai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sekliai vienas kitam gali drąsiai girtis, kad ką tik buvo teisėjos kabinete.
„Viskas OK. Su teisėju kalbėjau“, – STT Vilniaus valdybos viršininko pavaduotojui R.Žilinskui gyrėsi kitas seklys R.Martišius. „Dabar kalbėjai?“ „Ką tu ten darai!!!???“ – nustebęs atsakė kolega.
Šios žinutės išduoda, kad pas teisėją pareigūnas galėjo lankytis 2018 metų balandį, kai Nacionalinio kraujo centro byloje buvo suimta tuometė centro vadovė J.Bikulčienė.
Bet už tokį prisipažinimą pareigūnui nuo galvos nė plaukas nenukrito. Negana to, prokurorai jį pripažino nukentėjusiuoju, nes žinutės po kurio laiko pateko į viešumą.
Nieko blogo prokurorai neįžvelgė ir tame, kad tas pats pareigūnas ir tuometė viceministrė E.Radišauskienė tarėsi, kaip padėti su problemomis dėl migrantų įdarbinimo susidūrusiai nedidelei laivybos bendrovei.
Panašu į prekybą poveikiu? Tačiau pareigūnas ir viceministrė yra šeimos draugai ir žinutes rašė asmeniniais telefonais, todėl esą tai privatus gyvenimas.
Keista, kad teisę į tokį privatumą turi tik pareigūnai ir valdininkai.
Antai verslininko R.Kurlianskio ir kelių politikų žinutes, kurioje kavinėje susitikti pusryčių ar vakarienės, prokurorai palaikė nusikaltėliams būdinga konspiracija, nes žinutėse paminėtų kavinių Seimo nariai neįtraukė į savo darbotvarkes.
Dar baisiau – dažnai bendraudavę vyrai vienas kitą vadino pravardėmis. Pavyzdžiui, G.Steponavičius žinutėse buvo vadinamas Stiopa.
Žinutėse reikia vengti ne tik pravardžių, bet ir neaiškių simbolių.
Štai vieno nedidelio Rusijos banko savininko žinutes slapta skaitę pareigūnai aptiko ženklą „10@“ ir palaikė tai 10 tūkst. eurų kyšiu. O kas iš tiesų buvo parašyta, teismai aiškinosi daug metų.
