Privatūs interesai D. Kreivio postą drebina jau antrą kartą: G. Nausėdai duoto pažado neištesėjo?

Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui nedeklaravus, kad su juo susijusi įmonė turi „Ignitis grupės“ akcijų, naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai stebisi, kaip politikas sugeba kelis kartus „užlipti ant to paties grėblio“ ar nesuprasti, kad valdžios atstovams galioja daug griežtesni skaidrumo reikalavimai.

Dainius Kreivys<br>T.Bauro nuotr.
Dainius Kreivys<br>T.Bauro nuotr.
Dainius Kreivys<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dainius Kreivys<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dainius Kreivys<br>T.Bauro nuotr.
Dainius Kreivys<br>T.Bauro nuotr.
Dainius Kreivys<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dainius Kreivys<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dainius Kreivys<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dainius Kreivys<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Marius Dubnikovas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Marius Dubnikovas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vyautas Dumbliauskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vyautas Dumbliauskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Rima Urbonaitė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rima Urbonaitė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dainius Kreivys<br>T.Bauro nuotr.
Dainius Kreivys<br>T.Bauro nuotr.
Dainius Kreivys<br>T.Bauro nuotr.
Dainius Kreivys<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Nov 24, 2022, 5:51 AM, atnaujinta Nov 24, 2022, 11:14 AM

Opozicijai matant interesų konfliktą dėl Vyriausybės nario nedeklaruotų akcijų, politikos ekspertai įsitikinę, kad rimtesnių pasekmių dėl šio žingsnio D.Kreivys nesulauks, – konservatoriai savo ministrą jau užstojo, o prezidentas Gitanas Nausėda, kartą nesėkmingai bandęs patraukti vieną ministrą, baimindamasis antros nesėkmės to nesiims.

Konservatoriai interesų konflikto nemato

LRT antradienį paskelbė, jog „Ignitis grupės“ akcijų turi su D.Kreiviu susijusi įmonė „Norteo“, kurią kontroliuojančios bendrovės „Catus“ 40 proc. akcijų turi ministras.

D.Kreivio viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje yra nurodytas ryšys su bendrove „Catus“, tačiau ne su šia įmone susijusiomis bendrovėmis. Pats ministras teigė nežinantis apie „Norteo“ įsigytas akcijas, nėra šio ryšio deklaravęs ir žadėjo pasidomėti, ar reikia šią sąsają deklaruoti.

„Tai akcijų po vieną-dvi ar 100 akcijų gali turėti bet kas. Aš, kaip asmuo, turiu dešimtis ar dvidešimtis smulkių įvairių įmonių akcijų. Negalima ieškoti, kas turi kelias akcijas ir sakyti, kad tu kažką turi“, – LRT aiškino jis.

Savo ruožtu Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, kad valstybės valdoma „Ignitis grupė“ yra ne Energetikos ministerijos pavaldume, o tai, anot jo, įrodo, kad D.Kreivys net teoriškai neturi įtakos „Ignitis grupei“.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat sakė nematanti problemų, kad D.Kreivys viešai nedeklaravo, jog jo iš dalies kontroliuojama įmonė turi „Ignitis grupės“ akcijų, nes Energetikos ministerija „tikrai nevaldo šitos įmonės akcijų, nepriima sprendimų dėl įmonės veiklos ir nedalyvauja nei jokiuose valdymo organuose, nei kažkokiu būdu gali paveikti įmonės sprendimą išmokėti dividendus“.

Tuo metu Prezidentūra pabrėžė, kad visuomenei neturi kilti nė mažiausių abejonių, kad energetikos ministro sprendimai gali būti paveikti jo privačių interesų.

„Prieš skiriant D.Kreivį energetikos ministru, jis užtikrino prezidentą, kad neturi plačių interesų energetikos sektoriuje, o tais atvejais, kai jų bus, juos deklaruos ir nusišalins nuo sprendimų priėmimo.

LRT tyrimo informacija, kad su ministru susijusi bendrovė turi „Ignitis grupės“ akcijų, tačiau tai nėra deklaruota, turi būti patikrinta ir įvertinta“, – teigiama Prezidentūros komentare.

Seimo opozicija dėl D.Kreivio sąsajų su „Ignitis“ kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).

Deklaruoti turėjo?

Ekonomistas Marius Dubnikovas portalui lrytas.lt teigė manantis, kad D.Kreivys šį ryšį ir su juo susijusios įmonės turimas „Ignitis grupės“ akcijas deklaruoti vis dėlto turėjo.

„Pagal galiojančias tvarkas, reikia deklaruoti. Jeigu iš tiesų turi vieną ar dvi akcijas, simboliškai, yra tam tikras protingumo principas, bet deklaruoti interesus vis tiek reikia, nes interesas jau yra“, – pabrėžė ekonomistas.

M.Dubnikovo teigimu, kadangi „Ignitis grupės“ akcijas turi ne D.Kreivio, tačiau su juo susijusi įmonė, tokia situacija, kai ministras apie jos turimas akcijas nežinojo, galėjo nutikti.

„Geriausias variantas turint bet kokį interesų konfliktą yra jį deklaruoti. Tada nebelieka tos problemos“, – kalbėjo M.Dubnikovas.

„Tuo labiau, kad tai yra tas sektorius, kurį jis prižiūri. D.Kreivys turi būti labai atsargus, būdamas sprendimų priėmėju sektoriuje, kad tų interesų galų neatsirastų“, – pridūrė jis.

Prezidentūros reakcijos nesitiki

Politologas Vytautas Dumbliauskas pastebi, kad D.Kreiviui būnant valdžioje vis išlenda jo verslo interesai, kurių, kaip politikas, jis neturėtų turėti.

„2008–2012 metais, kai valdžioje buvo A.Kubiliaus Vyriausybė, išlindo informacija, kad D.Kreivio motinos įmonė (nors visi suprato, kad tai yra jo įmonė, perrašyta jos vardu), laimėjo europinių pinigų, kuriuos skirstė Ūkio ministerija, o jis buvo ūkio ministras.

D.Grybauskaitė tada pareikalavo, kad D.Kreivys atsistatydintų. A.Kubilius ministrą ilgai gynė, bet D.Grybauskaitė laikėsi savo ir D.Kreivys turėjo pabaigti savo ministro karjerą“, – priminė V.Dumbliauskas.

Šiuo atveju, anot politologo, konservatoriai irgi gins D.Kreivį, nes jie gali būti tikri, kad G.Nausėda ministro „galvos“ nereikalaus, o opozicija galios svertų nebeturi – D.Kreivys interpeliaciją jau atlaikė, todėl pagal Seimo statutą šioje sesijoje bus „neliečiamas“.

„G.Nausėda jau nudegė rankas su buvusiu susisiekimo ministru J.Narkevičiumi. Prezidentas pareikalavo, kad J.Narkevičius atsistatydintų, o tuometis premjeras S.Skvernelis tik viešai pasišaipė.

Tai ir mūsų Konstitucijos autorių kaltė – be prezidento parašo Vyriausybė negali būti patvirtinta, o jeigu koks ministras paskui praranda prezidento pasitikėjimą, jis neturi jokių galios svertų tą ministrą patraukti.

Suprantu G.Nausėdą – kartą nudegęs, jau pučia šaltą vandenį. G.Nausėda dabar bijo reikalauti, nes nenori vėl būti matomas kaip bejėgiškas visuomenės akyse“, – įvertino V.Dumbliauskas.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad ši D.Kreivio istorija pirmiausiai jį piktina kaip pilietį.

„Jeigu į Seimą patenka profesoriai, jiems uždraudžiama dėstyti, teisininkams uždraudžiama verstis advokato praktika. Seimo narys V.Juozapaitis negali dainuoti už pinigus. O verslininkai ateina į Seima, suka savo verslą. Tai yra neišspręsta problema, kaip atskirti, kad Seimo narys dirbtų Seimo nario darbą ir nelįstų jo interesų ausys“, – pastebėjo

„D.Kreivys tegul būna verslininkas, tegul suka verslą, jeigu jam patinka tuos pinigus kalti“, – pridūrė jis.

Sunkiai paaiškinama situacija

Politologė Rima Urbonaitė savo ruožtu svarstė, kad, nors konservatoriams šis klausimas galbūt atrodo menkniekis, jis gali turėti politinių pasekmių.

„Abejoju, kad turėsime radikalius konservatorių partijos sprendimus, nebent išlįstų tam tikri teisiniai aspektai, teisės aktų pažeidimai. Tai labiau reputaciniai dalykai, nors D.Kreivio reitingai ir taip yra nugarmėję dugnan“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo R.Urbonaitė.

Politologė stebisi, kaip D.Kreivys sugeba kelis kartus užlipti ant to paties grėblio.

„Politikai turi žinoti vieną pagrindinę taisyklę – skaidrumas, skaidrumas ir dar kartą skaidrumas. Jeigu esi politikas, jau nekalbant apie tai, kad esi ministro kėdėje, natūralu, kad bet kokie tavo galimi ryšiai, galimos sąsajos turi iš karto būti skaidriai deklaruoti.

Panašu, kad politikai vis dar nesugeba šito įsisąmoninti“, – įvertino R.Urbonaitė.

Jos teigimu, maksimalaus skaidrumo taikymas, net teorinių interesų konfliktų deklaravimas, politikus labai apsaugotų.

„Dabar turime galbūt ne teisinę, bet reputacinę problemą. Keista, kad politikai po tiek metų sugeba lipti ant to paties grėblio, ypač, kad tai daro D.Kreivys, kuris jau yra dėl to turėjęs reputacinių problemų, kurios jį jau yra privertusios palikti ministro postą“, – taip pat priminė R.Urbonaitė.

„Norėtųsi šiokio tokio situacijos įsivertinimo ir mažų mažiausiai atsiprašymo“, – pridūrė ji.

LRT taip pat paskelbė, kad finansų viceministras Gediminas Norkūnas, tiesiogiai kuruojantis „Ignitis grupę“, savo interesų deklaracijoje nedeklaravo, jog turi „Ignitis grupės“ akcijų ir gauna dividendų – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą.

Viceministras teigė, kad jo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje apie įsigytas „Ignitis grupės“ akcijas kurį laiką buvo klaida – nurodyta šio sandorio pabaiga kaip 2020 metų gruodžio 31-oji, tačiau ryšys su energetikos bendrove iš tiesų tebesitęsė.

Tiesa, žurnalistams pradėjus domėtis, G.Norkūno deklaracija buvo pataisyta.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė savo ruožtu sakė apie G.Norkūno turimas akcijas žinojusi, ir kad viceministro akcijų turimas kiekis yra nedidelis, tačiau koks jis yra, ministrė žurnalistams neatsakė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.