Partijų reitingai – stabilūs
Jeigu rinkimai į Seimą vyktų kitą sekmadienį, juos laimėtų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – lapkritį už juos teigė balsuosiantys 15 proc. apklaustųjų (14,9 proc. spalį).
Antroje reitingų lentelės vietoje ir toliau išlieka valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), lapkritį rinkę 10,6 proc. respondentų simpatijų (11 proc. spalį).
„Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys pastebėjo labai aiškią takoskyrą tarp dviejų populiariausių šalies politinių jėgų rinkėjų.
„Jeigu pasižiūrėtume elektoratų profilius, Vilniuje socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos rinkėjų santykis yra vienas prie trijų: Vilniuje konservatoriai gauna tris kartus daugiau balsų negu socialdemokratai, Kaune – du kartus daugiau.
Tuo metu kaime yra atvirkščiai – ten socialdemokratai gauna 3-4 kartus daugiau balsų nei konservatoriai“, – įvardijo V.Gaidys.
Į populiariausių Lietuvos partijų trejetuką lapkritį sugrįžo 8,1 proc. surinkusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (7,2 proc. spalį).
Toliau rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), už kurią balsuotų 6,5 proc. apklaustųjų (7,7 proc. spalį), „Laisvė ir teisingumas“ (lapkritį ir spalį po 5,9 proc.), Liberalų sąjūdis (lapkritį 5 proc., spalį – 5,4 proc.).
Nors demokratų ir valstiečių rinkėjai, V.Gaidžio teigimu, praktiškai nesiskiria amžiumi, Vilniuje Sauliaus Skvernelio pirmininkaujama partija surenka šešis kartus daugiau apklaustųjų simpatijų negu Ramūno Karbauskio vadovaujama partija.
„Kaime jie renka maždaug vienodai, tačiau Vilniuje valstiečiai praktiškai nieko negauna“, – pastebėjo sociologas.
Rinkėjai baudė ne vieną
Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau išlieka pačiu populiariausiu politiku Lietuvoje. Lapkritį 62,2 proc. apklaustųjų teigė šalies vadovą vertinantys palankiai, o tai, anot V.Gaidžio – pats aukščiausias G.Nausėdos įvertinimas šiais metais.
„Pernai lapkritį G.Nausėda turėjo 54 proc. teigiamų vertinimų. Tada buvo nedėkingas laikotarpis, kovidas. O dabar jis važinėja, svečius priima, medalius įteikinėja. Jo veikla yra matoma, lyginant su tuo, kas buvo pernai. Nors, žinoma, 62 proc. nėra V.Adamkaus reitingas“, – kalbėjo sociologas.
Visgi šalies prezidentas – vienas iš nedaugelio politikų, lapkritį galėjusių mėgautis visuomenės palankumu. V.Gaidys pastebi, kad per mėnesį itin stipriai nukentėjo ne vienas anksčiau populiarumu negalėjęs skųstis politikas.
Ypač negailestingi šalies gyventojai lapkritį buvo vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei. Per mėnesį palankiai ministrę vertinusiųjų sumažėjo daugiau nei 10 proc. – nuo 30 proc. spalį iki 19,5 proc. lapkritį.
V.Gaidžio manymu, šis rezultatas akivaizdžiai parodo, kad visuomenė ministrės ir buvusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus konflikte stojo į generolo pusę.
„Tai žemiausias A.Bilotaitės rezultatas per visą laiką, kiek jis buvo matuojamas“, – tikino V.Gaidys.
Žemiausią savo reitingų lygį lapkritį pasiekė ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis – per mėnesį palankiai vertinančių V.Matijošaitį sumažėjo 7,5 proc. (lapkritį 26,3 proc., spalį – 33,8 proc.).
„Dabartinis V.Matijošaičio įvertinimas – žemiausias nuo pat 2015 metų, tiek, kiek jis buvo meru“, – nurodė V.Gaidys.
Tiesa, sociologas pastebėjo, kad Kaune V.Matijošaitis vis dar vertinamas palankiai – 48 proc. apklaustų kauniečių jį įvertino teigiamai.
Per mėnesį reikšmingai – 5,7 proc. – krito ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vertinimas: spalį ministrę palankiai vertino 30,5 proc., lapkritį – jau tik 24,9 proc. apklaustųjų.
Šis rezultatas V.Gaidį nustebino – sociologas svarstė, kad visuomenė galimai ministrei turėjo priekaištų dėl pensijų.
Tiesa, lapkritį blėso ne tik valdančiųjų populiarumas. Regionų frakcijos narį Remigijų Žemaitaitį teigiamai vertinančių respondentų skaičius per mėnesį krito 4,6 proc. – nuo 42,6 proc. spalį iki 38 proc. lapkritį.
