Šįkart juos tokiam žingsniui įkvėpė išvakarėse paskelbta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikta korupcijos rizikos analizė.
Joje skelbiama neva Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų konkursus dažnai laimi tos pačios trys bendrovės, o pats procesas nėra pakankamai skaidrus.
Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, daugiausiai infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų sutarčių savivaldybė sudarė su trimis bendrovėmis: „Autokausta“ (47 sutartys, bendra vertė 166 mln. eurų), „Kauno keliai“ (42 sutartys, bendra vertė 42 mln. eurų) ir „Kauno tiltai“ (35 sutartys, bendra vertė 62 mln. eurų).
Vertinant Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) informacinėje sistemoje esančius duomenis apie savivaldybės infrastruktūros objektų viešaisiais pirkimais susidomėjusius subjektus, pastebėta, kad pasiūlymus juose teikia mažiau nei pusė pirkimu susidomėjusių subjektų, o tai, anot STT, indikuoja galimą problematiką dėl nedidelio pirkimų konkurencingumo.
Savivaldybės pateiktais duomenimis, per daugiau kaip trejus metus – nuo 2019 metų iki šių metų balandžio pabaigos, savivaldybė atliko 509 su infrastruktūros objektais susijusius pirkimus, kurių vertė sudarė 456,5 mln. eurų.
STT korupcijos prevencijos pareigūnai pastebėjo, kad visi sprendimai, susiję su nagrinėtų pirkimų sutarčių keitimais dėl kiekių ar apimčių, yra sukoncentruojami „vieno asmens rankose“.
Konservatoriai į frakcijos posėdį šįkart pakvietė Kauno savivaldybės administracijos direktorių Tadą Metelionį ir Aplinkos apsaugos skyriaus vedėją Radetą Savickienę.
T.Metelioniui tarybos nariai turėjo klausimų ir dėl vadinamojo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeimos žemės sklypų skandalo.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius teiravosi, ar T.Metelionis dėl žemės sklypų formavimo nepatyrė spaudimo iš valdančiosios daugumos.
„Niekada iš nieko jokio spaudimo nepatyriau“, – tikino administracijos direktorius.
T.Metelionis priminė, kad jis direktoriumi dirba nuo šių metų pavasario, o sklypai buvo įsigyti gerokai anksčiau.
„Tuo metu ties tais klausimais nedirbau, tačiau tikiu, kad viskas buvo atlikta teisėtai“, – mano administracijos direktorius. Jis prisipažino savo akimis nematęs Geologijos tarnybos rašto, kuriame neprieštaraujama Vičiūnų vandenvietės apsauginės zonos sumažinimui.
Vėliau šie žemės sklypai buvo grąžinti savininkams, o juos nupirko V.Matijošaičio sūnus, Kauno tarybos narys Šarūnas Matijošaitis.
„Ar tai, kad sklypai nuperkami už mažesnę negu rinkos kaina yra normalu?“, – teiravosi P.Lukševičius.
T.Metelionis tikino nenorintis vadovautis prielaidomis. Jo nuomone, teisėsaugos institucijos atsakingai atliks tyrimą ir pateiks išvadas.
Kauno savivaldybės administracijos vadovas nesutiko, kad „Autokaustai“ sudaromos išskirtinės sąlygos. Jis pridūrė, kad savivaldybės atstovai pateikė STT paaiškinimus, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Dabar bus dar kartą pateikti atsakymai STT į pateiktas pretenzijas, kaip ir numato įstatymas.
„Konkursai vyksta įstatymo nustatyta tvarka. Ar siūlote nepaisyti įstatymų?“, – stebėjosi T.Metelionis.
Šiemet kovą Kauno savivaldybę supurtė korupcijos skandalas. Teisėsauga paskelbė įtarianti tuometinį Kauno savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską kyšininkavimu, pas jį kratų metu pareigūnai aptiko 140 tūkst. eurų.
Įtariama, kad jis iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno galėjo paimti kyšį už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.
J.Kriaučiūnas vėliau pareiškė neva jo vadovaujama bendrovė sąžiningai laimėjo konkursus, o V.Šiliauskas reikalavo pinigų be jokios priežasties.
