Politikės teigimu, šį procesą šiek tiek stabdo tai, kad Seimo narių grupė yra kreipusis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl pačios institucijos reikalingumo bei dėl žvalgybos kontrolieriams suteiktų įgaliojimų. Kaip tik šį trečiadienį KT pradeda nagrinėti šią bylą. „Suprantama, kad šiek tiek tą procesą koreguoja tai, jog grupė Seimo narių yra kreipusis į Konstitucinį teismą. Kaip tik šiandien Konstituciniame teisme bus šio klausimo svarstymas. Tad šie dalykai vyksta paraleliai“, – sakė parlamento vadovė. Visgi, V. Čmilytės-Nielsen teigimu, kandidatų pavardes parlamentui ji galėtų pristatyti ir nesulaukus KT išaiškinimo.
„Gali būti, kad teks pateikti dar prieš tai, kai Konstitucinis Teismas pateiks savo išaiškinimą. Nors, žinoma, idealu būtų, kad tie žmonės, kurie praeis visas procedūras Seime, kurie bus patvirtinti, kad jie galėtų būti garantuoti, jog nebus KT sprendimo, kuris sakytų, kad Seimo sprendimas nebuvo teisingas“, – sakė politikė.
„Poreikis šią instituciją kurti yra didelis. Gali būti kad dar iki rudens sesijos pabaigos tai įvyks“, – akcentavo ji.
Ir nors V. Čmilytė-Nielsen anksčiau yra teigusi, kad kilę klausimai dėl Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio leidimo dirbti su slapta informacija gavimo aplinkybių paskatino skubinti kandidatų į žvalgybos kontrolierius paiešką, pats kandidatų atrankos procesas prasidėjo anksčiau.
„Sakyčiau, kad jau gerus metus ieškojau kandidatų ir ne su vienu kalbėjau. Tad su pono Stončaičio istorija tai niekaip nesusiję“, – apibendrino politikė.
Seimas praėjusiais metais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo.
