„Vis dar sunku suprasti, kodėl yra toks gajus įsitikinimas, kad moters mėgstama veikla, darbas ar karjera nėra jos tikrojo gyvenimo dalis, tačiau yra tik priedas prie pagrindinių pareigų, o prakalbus apie poreikį sudaryti daugiau sąlygų vyrams derinti savo įsipareigojimus karjerai ir šeimai, reakcijos būna kur kas labiau negatyvios“, – pirmadienį Seime vykusioje konferencijoje „Moterų žmogaus teisės Lietuvoje 2022“ kalbėjo Seimo pirmininkė.
„Ką jau kalbėti apie rimtesnius pokyčius, kurie rizikuoja sudrumsi nusistovėjusį galios balansą visuomenėje. Net jei ta grėsmė tik įsivaizduojama, kaip, pavyzdžiui, Stambulo konvencijos atveju, apie kurią daug kas Seime ir už Seimo ribų ir šiandien paklausti pasakytų tą patį – kad tikrai ne laikas spręsti šį klausimą, kai kaimyninėje valstybėje vyksta karas, pamirštant, kad pati nuo agresijos besiginanti Ukraina Stambulo konvenciją jau ratifikavo“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkės nuomone, Stambulo konvenciją ratifikavusi Ukraina aiškiai suprato, kokios pažeidžiamos moterys yra krizių akivaizdoje bei kaip svarbu negrįžtamai, anot jos, vertybiškai integruotis į Vakarų pasaulį.
„Taigi, akivaizdu, kad daug ką dar reikia nuveikti, kad moterys laisvai nediskriminuojamos save galėtų realizuoti visose savo pasirinktose gyvenimo srityse“, – pridūrė ji. ELTA primena, kad šių metų birželį Ukrainos parlamentas pritarė Stambulo konvencijos ratifikavimui. Šiuo dokumentu Ukraina pripažįsta, kad Konvencijos tikslas – apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui šeimoje, taip pat prieš vyrus ir vaikus, patraukti už jį baudžiamojon atsakomybėn ir jį panaikinti.
Vis tik, Lietuvoje dalis parlamentarų ir visuomenės priešinasi Stambulo konvencijos ratifikavimui. Kada prie šio klausimo Seimas grįš, kol kas nėra aišku.
