„Nieko blogo, kad tam skiriame lėšas. Bet pats blogiausias dalykas, kad valdantieji norėjo pasigirti, o išėjo kaip visada (...). Pasirodo, už pinigus. Manau, kad bus pasimokyta iš tokio pigaus populiarumo“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Pasak politikės, tokios pagyros visiškai nepelnytos, nes valdantieji tiesiog nesusitvarko.
„Daug klausimų kelia, kaip dirba Ministrų kabinetas, koks yra pasitikėjimas ministrais“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratei labiausiai kliuvo tai, kaip valdantieji tvarkosi su išaugusiomis kainomis bei energetikos klausimais.
„Lankausi miestuose, miesteliuose, susitinku su žmonėmis ir nuolat girdžiu vieną klausimą – kas vyksta? Kodėl šitaip išaugo kainos, kaip išgyventi? Maisto produktai, energetika, dujos, elektra, paslaugos brangsta diena iš dienos“, – teigė V. Blinkevičiūtė. Pasak politikės, nors infliacijos priežastys susijusios su įvykiais už Lietuvos sienų, klausimu dėl Vyriausybės veiklos kyla nemažai.
„Kai kalbame apie nuolat kylančias kainas, tai Vyriausybė padarė tikrai ne viską arba padarė ne taip, kaip turėjo būti padaryta. Pirmiausia, kada patvirtinamas ateinančių metų valstybės biudžetas ir ten numatomi šimtai milijonų eurų, kurie skiriami kaip kompensacijos už elektrą ir energetikos resursus visiems be išimties – vienodai. Ir tiems, kurie uždirba šimtus tūkstančių, ir tiems, kurie baseinus šildo, ir tiems kurie gauna vidutines bei mažas pajamas bei vos galą su galu suduria“, – sakė politikė. Pasak jos, tokie Vyriausybės sprendimai nėra teisingi.
„Parama turi būti taikli ir socialiai teisinga“, – pažymėjo ji.
Daug klausimų dėl „Ignitis“: tai – valstybė valstybėje
Savo kalboje V. Blinkevičiūtė daug kritikos skyrė didžiausio elektros tiekėjo „Ignitis“ veiklai.
„Kalbant apie „Ignitis“, tai ši įmonė virto valstybe valstybėje. Jau dabar ėmėsi vienašališkai keisti sutartis su elektros vartotojais. Daug žmonių gauna milžiniškas sąskaitas už elektrą ir su pagarsinimais: jei nesusimokėsite – atjungsime“, – kalbėjo politikė. Anot jos, už tai atsakomybę turėtų prisiimti valdantieji. Be to, akcentavo ji, privalu pateikti daugiau informacijos dėl dalies „Igntitis“ akcijų privatizavimo aplinkybių.
„Primenu, kad „Ignitis“ yra valstybinė įmonė. Pagrindinis akcijų paketas priklauso valstybei. Tai reiškia, kad mums visiems. Kyla daug klausimų dėl šios įmonės. Ypač klausimas, kodėl buvo privatizuota dalis „Igničio“ akcijų. Vyriausybė negali dangstytis slaptumo grifais. Taip, ne ši Vyriausybė privatizavo. Ankstesnė Vyriausybė. Bet žmonės privalo žinoti „, – sakė V. Blinkevičiūtė.
„Siūlome Vyriausybei nesislėpti, o paviešinti informaciją“, – pridūrė ji.
Sako, kad nebūtų skyrusi tokio viceministro, o premjerės pozicijos nepateisina
Ir šiame kontekste LSDP pirmininkė sukritikavo energetikos ministro Dainiaus Kreivio darbą. Ypač, akcentavo politikė, netoleruotina tai, kad D. Kreivys viešai nedeklaravo, kad su juo susijusi įmonė turi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ akcijų. Taip pat, kad „Ignitis“ akcijų turi bei dividendus gauna ir „Ignitis grupę“ tiesiogiai kuruojantis finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
„Nepateisinu nei energetikos ministro, nei finansų viceministro, premjerės ir finansų ministrės. Pasirodo, visi žinojo, kad ministras ir viceministras turi „Igničio“ akcijų. Sako, kad viskas gerai. Kažkokia nesąmonė. Nesvarbu, tu esi ministras, tu esi viceministras ir tu esi pažeidžiamas. Tu privalai deklaruoti. Aš niekada nebūčiau skyrusi viceministro, kuris turi akcijų. Niekada nebūčiau tokio viceministro skyrusi kuruoti „Ignitis“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
D. Kreivys turi trauktis pats, nes liksime prie suskilusios geldos
Galiausiai V. Blinkevičiūtė suabejojo D. Kreivio darbu derintis dėl viršpelnių su pagrindine elektros eksportuotoja į Lietuvą – Švedija. ELTA primena, kad spalį už energetiką atsakingi ES ministrai patvirtino EK pasiūlytą aukštų energijos kainų suvaldymo priemonę – apmokestinti viršplanines ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas, kurios viršija 180 Eur/MWh.
„Neaišku, kaip dirba Energetikos ministerija su energetikos ministru Kreiviu. Priminkime, kokia šiandien diena? Gruodžio 10-oji. Ar prisimenate, ką žadėjo ministras Kreivys dėl sutarties su Švedija ir viršpelnių gavimo Lietuvai? Kad turėsime pasirašę sutartį iki gruodžio pirmosios. O dabar gruodžio 10 d. ir sutarties nėra. Nesusitarta“, – konstatavo V. Blinkevičiūtė.
„Mielieji, dirbkite, kad būtų sprendimai būtų naudingi Lietuvos žmonėms. Kad nebūtume palikti prie suskilusios geldos“, – sakė politikė ir palinkėjo D. Kreiviui pasitraukti iš ministro posto pačiam.
„Galvoju, kad jau tiek visko prisikaupė, kad vienam iš ministrų, apie kurį kalbėjau, jau laikas pačiam susiprasti ir pasakyti: dovanokite, antrą kartą užlipau ant to paties grėblio. To ir linkiu“, – apibendrino V. Blinkevičiūtė.
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį susirinko į posėdį, kuriame aptars politines aktualijas, įvertins dvejus Vyriausybės darbo metus, diskutuos apie artėjančius savivaldos rinkimus.
Taryboje taip pat ketinama priimti rezoliuciją dėl infliacijos ir kovos su ja priemonių plano, svarstyti kreipimąsi į Ministrų kabinetą dėl kritinės situacijos sveikatos apsaugos sistemoje, taip pat bus pristatyta rezoliucija dėl Švietimo įstatymo pataisų.
Socialdemokratai sunerimę dėl padėties šalyje: kreipėsi į Vyriausybę su pasiūlymais, ką reikėtų bematant daryti
Opozicijai priklausantys Vilijos Blinkevičiūtės pirmininkaujami socialdemokratai reiškia nerimą dėl esamos padėties šalyje. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) netenkina tai, kaip su kylančiomis problemomis tvarkosi Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas. Todėl šeštadienį susirinkusi socialdemokratų partijos taryba priėmė tris rezoliucijas: dėl infliacijos, dėl kritinės situacijos sveikatos apsaugos sistemoje ir dėl Švietimo įstatymo pataisų. Šiuose rezoliucijų projektuose ne tik reiškiamas susirūpinimas dėl valstybės padėties, bet ir siūlomi sprendimai – ką ir kaip valdžioje esantys dešinieji turėtų daryti.
LSDP ragina kuo greičiau pradėti mokesčių reformą, svarstyti valstybinio plėtros banko steigimą, įstatymiškai įtvirtinti, kad prieiga prie elektros energijos ir šildymo yra kiekvieno žmogaus teisė.
Socialdemokratai į dešiniųjų Vyriausybę besikreipiančiomis rezoliucijomis suformulavo siūlymus dėl situacijos sveikatos bei švietimo srityse.
LSDP nerimauja dėl nevaldomos infliacijos: ragina pradėti žadėtą mokesčių reformą
Rezoliucija dėl infliacijos LSDP kreipiasi į Ingridos Šimonytės vadovaujamą Ministrų kabinetą su aštuoniais raginimais. Opozicinės partijos teigimu, būtina rengtis įvairiems scenarijams, nes aukštas kainų lygis gali kamuoti Lietuvos gyventojus ir kitąmet. Dokumente pabrėžiama, kad kainų šuoliai, kokie per metus įvyko Lietuvoje, yra didžiausi per 26-erius metus, tuo metu situacija tarptautinėse rinkose lieka labai įtempta.
„Atsižvelgiant, kad infliacija pirmiausia smogia žemiausias pajamas turintiems žmonėms, susiklosčiusi padėtis yra itin destabilizuojanti ir reikalaujanti aktyvių Vyriausybės veiksmų“, – pažymima dokumente.
Socialdemokratams nerimą kelia vartotojų teisių apsaugos organizacijų fiksuojami įtarimai, kad didieji prekybos tinklai nepagrįstai kelia kai kurių maisto ir kitų prekių kainas, kritiškai traktuojami ir „Ignitis grupės“ rekordiniai pelnai.
„Rinkos ekonomikai būdingas pelno siekis neturi tapti besąlygišku godumu, kai daug gyventojų vos gali išgyventi“, – sakoma rezoliucijos projekte.
LSDP įspėja, kad, išliekant aukštai infliacijai,kritinė padėtis gali susiklostyti siekiant užtikrinti galimybes smulkiam ir vidutiniam verslui skolintis bei tai, kad šią ir kitą žiemą Europos elektros rinka gali patirti rimtų iššūkių dėl elektros stygiaus, taigi Lietuvai, kuri importuoja dalį elektros iš kitų šalių, būtina ruoštis galimiems elektros tiekimo sutrikimams.
Todėl socialdemokratai ragina valdančiuosius dar Seimo pavasario sesijoje pateikti mokesčių sistemos pertvarkos projektą, kuris, akcentuoja LSDP, būtų palankus mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.
„Mes teigiamai vertinsime šią reformą, jei ji numatys socialiai teisingesnius mokestinius pakeitimus, palankius mažas ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, taip pat, jei bus didinamas stambaus kapitalo ir didelio turto apmokestinimas siekiant didesnio biudžeto perskirstymo. Taip vadinamus „žaliuosius“ mokesčius rekomenduojame įvesti tik tuo atveju, jei jie nesmogs silpniausiesiems“, – projekte akcentuoja socialdemokratai.
Tarp LSDP siūlymų – svarstyti valstybinio plėtros banko steigimą. Taip pat įpareigoti vartotojų apsaugą turinčias užtikrinti institucijas stebėti galimus nesąžiningus susitarimus tarp prekybininkų ir griežčiau vertinti nustatytų kartelių dalyvius.
Socialdemokratų taryba Vyriausybę ir kitas atsakingas institucijas ragina išgirsti profesinių sąjungų reikalavimus ir kuo greičiau imtis sprendimų didinant minimalų atlyginimą. Rezoliucijos projekte Vyriausybė taip pat raginama įstatymiškai įtvirtinti, kad prieiga prie elektros energijos ir šildymo yra kiekvieno žmogaus teisė. Pasak jų, būtina garantuoti, kad nė vienas Lietuvos gyventojas šią žiemą dėl savo skolų ar kitų bėdų nebūtų paliktas be bazinių viešųjų paslaugų.
Rezoliucijoje dėl infliacijos dėmesys skiriamas viešojo sektoriaus darbuotojų algų kėlimui bei senatvės pensijų didinimui.
Kreipiasi į I. Šimonytę dėl krizės sveikatos sistemoje: padėtis yra katastrofiška
LSDP priėmė ir rezoliuciją dėl situacijos sveikatos sistemoje. Pasak socdemų, padėtis šiame sektoriuje yra katastrofiška. Todėl rezoliucijos projekte premjerė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys yra raginami kuo greičiau reaguoti.
Posėdyje pristatytame kreipimosi į ministrę pirmininkę ir sveikatos apsaugos ministrą projekte teigiama, kad dėl Sveikatos apsaugos ministerijos neveiklumo paraiškos dėl naujų vaistų kompensavimo vertinamos maždaug pusantrų metų, nors privalo būti įvertintos per 90 dienų, o sprendimai apmokėti vaistus privalomojo sveikatos draudimo lėšomis – vilkinami. Kreipimesi nurodoma, kad dauguma pacientų, neturinčių pakankamai pinigų, negali gydytis šiuolaikiniais vaistais, o tokiais sprendimais taupoma pažeidžiamų gyventojų sąskaita.
Socialdemokratai atkreipia dėmesį į „bauginantį“ ir šiemet dar labiau išaugusį perteklinių mirčių kiekį.
„Mirtingumas Lietuvoje 2022 m. viršijo 2019 m. rodiklius, statistiškai per 40 šių metų savaičių Lietuvoje fiksuota 3315 mirčių daugiau nei per atitinkamą 2019 m. laikotarpį. Tai akivaizdžiai atskleidžia krizės teikiant sveikatos paslaugas mastą ir reikalauja skubių sprendimų“, – rašoma projekte.
Tam, kad identifikuotos problemos būtų išspręstos, LSDP siūlo penkias veiklos kryptis: trumpinti registracijos iki vizito pas gydytoją laiką, užtikrinti ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų vienodą prieinamumą tiek didmiesčių, tiek rajonų centrų, tiek miestelių, tiek kaimų gyventojams ir t. t.
Dėl siūlomos moksleivių vertinimo tvarkos kreipiasi į Vyriausybę ir Seimą: tai sujauks vaikų gyvenimą
Galiausiai trečioji socdemų rezoliucija skirta švietimo klausimams. Čia dėl Seime svarstomų Švietimo įstatymo pataisų Lietuvos socialdemokratų partijos taryba kreipiasi į Vyriausybę ir Seimo vadovybę – ragina atlikti išsamų jų poveikio vertinimą.
Pasak LSDP pirmininkės pavaduotojo Liutauro Gudžinsko, valdančiųjų konservatorių ir liberalų švietimo reformoje numatyta nauja moksleivių pasiekimų vertinimo tvarka „sujauks vaikų gyvenimą, didins atskirtį, lems mažųjų mokyklų griūtį“. Apie tai jis kalbėjo LSDP tarybos posėdyje, pristatydamas rezoliuciją dėl Švietimo įstatymo pataisų.
„Pagal pateiktą siūlymą, iki 40 proc. dešimtokų (būtent tiek jų 2022 m. nepasiekė patenkinamo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) lygio) bus nukreipiami į profesines mokyklas arba jiems bus siūloma kartoti 10 ir (ar) II gimnazijos klasės kursą. Neatmestina galimybė, kad didelė dalis tokių bręstančių ir dar savęs ieškančių moksleivių apskritai nutrauks savo studijas. Tai gerokai padidins niekur nesimokančių jaunuolių skaičių, kitas socialines problemas“, – sakoma LSDP tarybos rezoliucijos projekte.
Pažymima, kad, pavyzdžiui, atskyrus dešimtokus, neišlaikiusius PUPP, ir profesinėse mokyklose panaikinus 11–12 klases taip užkertant ten besimokantiems galimybę laikyti valstybinius egzaminus, bus sukurta dirbtinė regimybė, kad Lietuvos švietimo sistemos rezultatai gerėja.
„Tačiau iš tiesų tai tik teisiškai įtvirtins ir dar labiau pagilins ir taip jau nepateisinamai didelę segregaciją šalies švietimo sistemoje“, – sakoma dokumente.
Socialdemokratai mano, kad „numatomi švietimo pokyčiai, iš esmės negerinant švietimo sistemos ugdymo kokybės ir aprėpties, iššauks dar didesnį korepetitorių poreikį ir taip užtrauks papildomą nepageidaujamą finansinę naštą vaikų tėvams“.
Stebisi sprendimu egzaminuoti ketvirtokus: tai sukels didžiulį stresą
Pasak LSDP, tokiomis aplinkybėmis dar labiau išryškės atskirtis tarp turtingesnių tėvų ir ne tokių pasiturinčių tėvų vaikų: „Priėmus tokias įstatymo pataisas, mažų sėkmingų regioninių mokyklų galimybės dar labiau sumenks. Jei klasės komplektas balansuos ties minimalia riba, vos keliems dešimtos klasės moksleiviams neišlaikius patikrinimo teks išformuoti ir pačią klasę.“
Rezoliucijoje pažymima, kad įstatymo pataisos taip pat numato, kad pasiekimų patikrinimas nuo šiol bus organizuojamas ir ketvirtos klasės vaikams.
„Tai visiškai keičia ligšiolinę politiką. Lietuvoje jau kurį laiką, remiantis tarptautine praktika ir ekspertų rekomendacijomis, pradinių mokyklų auklėtiniai apskritai negauna pažymių. Todėl tokios naujovės sukels didelį stresą pradinukams. Neatmestina, kad tai skatins vaiko asmenybei žalingą savęs gėdijimąsi, nuo mažens „niekam tikusio“ moksleivio tapatybės formavimąsi“, – įspėja LSDP.
Todėl, kaip rašoma rezoliucijos projekte, socialdemokratai dėl Švietimo įstatymo pataisų kreipiasi į Vyriausybę ir Seimo vadovybę bei prašo:
„Pirma, įdėmiai išnagrinėti opozicinių partijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų pozicijas ir pasiūlymus. Atlikti išsamų poveikio vertinimą.
Antra, neeliminuoti moksleivių, neišlaikiusių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo 10 klasėje, o sudaryti sąlygas jiems taisyti mokymosi spragas individualiose konsultacijų grupėse.
Trečia, neišformuoti klasių, kuriose dėl pasiekimų patikrinimo neišlaikiusių moksleivių perkėlimo į profesinę sistemą nebesusidaro klasės komplektas.
Ketvirta, reikalavimą mokyklų direktoriams turėti magistro laipsnio išsilavinimą įvesti tik aiškiai įsitikinus, kad tai nesukels dar didesnio mokyklų vadovų trūkumo. Darbuotojams, kandidatuojantiems į direktoriaus vietą, leisti per trejus metus po paskyrimo į direktoriaus pareigas baigti magistro laipsnio studijas.
Penkta, jokiu būdu nesiaurinti mokyklų profesinių sąjungų teisių dalyvauti priimant sprendimus dėl mokyklų veiklos.
Šešta, praplėsti ankstyvosios pagalbos ratą, įtraukiant ne tik pasiekimų patikrinimo neišlaikiusius, bet ir išlaikiusius žemesniais nei „gerai“ balais ketvirtos klasės moksleivius.
Septinta, sprendžiant švietimo kokybės klausimus, išgirsti ir pačių mokytojų keliamas problemas: būtinybę mažinti moksleivių skaičių klasėje (iki 20–24 moksleivių), koreguoti etatinio apmokėjimo modelį, diegti naujų specialistų pritraukimo motyvacines priemones ir kita.
Aštunta, nebedelsti ir užtikrinti, kad LSDP socialdemokratų frakcija Seime turėtų savo atstovą LR Seimo Švietimo, mokslo ir sporto komitete. Taip pat persvarstyti savo nuostatas dėl vienašališkos švietimo politikos ir skubotų reformų vykdymo.“
