„Krizių ir karo akivaizdoje labai prasminga kelti klausimą, kaip neprarasti žmogaus. Karas nužmogina. Žudo ir naikina, griauna demokratinę tvarką, kurios dalis ir yra žmogaus teisės“, – šeštadienį išplatintame pranešime sako Seimo pirmininkė.
„Tačiau tai ne vienintelis pavojus. Įsitikinimai ir laisvas jų reiškimas yra tarp prigimtinių žmogaus teisių, be jų nėra laisvo ir kūrybingo individo, visaverčio visuomenės nario. Neprarasti žmogaus reiškia ir neprarasti minties atvirumo ir įvairovės“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, pastaruoju metu žmogaus teisės patiria iššūkių, susijusių su didžiosiomis pasaulio raidos tendencijomis, geopolitinėmis įtampomis ir konfliktais.
„Esu įsitikinusi, kad esminiai, tvarūs pokyčiai žmogaus teisių srityje gali būti pasiekti einant nuoseklios evoliucijos keliu. Vis dėlto nesąžininga atidėlioti, vilkinti sprendimus dangstantis karu, ypač, kai šalis, patirianti agresiją, pati pasirengusi tokius sprendimus priimti. Akivaizdu, kad suteikiant teises bet kuriai visuomenės grupei, visuomenė ne nukenčia, o praturtėja naujomis galimybėmis ir didesniu atsparumu“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
1948 metų gruodžio 10 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Tai buvo pirmasis istorijoje tarptautinis dokumentas, visuotinai pripažįstantis, kad visi žmonės nuo pat gimimo turi vienodas teises ir laisves.
Pažymėdamos šį įvykį, JT gruodžio 10-tąją paskelbė Žmogaus teisių diena.
