Trys merginos praėjusią savaitę kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu apie patirtą seksualinę prievartą, kai šioms buvo šešiolika, iš to meto Lietuvos skautų sąjungos Vilniaus Pilies tunto vadovo, majoro Gintauto Ciunio. Jam minimų įvykių metu buvo 28–30 metų.
Tiesa, ekspertai pastebi, kad viešai išdrįsusių prabilti, nuo autoritetingų asmenų nukentėjusių merginų ar vaikinų – vienetai, todėl tikrasis problemos mastas yra nežinomas. Be to, ir saugiklių, kad tokių situacijų nesikartotų ateityje, nėra daug.
Prisiminė traumuojančias patirtis
Tinklaraštininko S.Malinausko laidoje savo istorijomis pasidalinusios merginos kelerių metų senumo įvykius prisimena labai panašiai: G.Ciunis joms dėmesį rodydavo nuolat ir ilgą laiką, augindavo merginų pasitikėjimą kurdamas bendrus ritualus, pavyzdžiui, pavežėjimu į mokyklą, kavos gėrimu kartu.
Nors grupės vado dėmesys jaunoms merginoms atrodė malonus, nukentėjusiosios akcentuoja ir kitą aspektą. Skautai – sukarinta organizacija, kurioje subordinacijos principas buvo itin svarbus, todėl tai, ką kalbėdavo grupės vadas, atrodydavo šventa, o prieštarauti jam buvo baisu ir dėl visos vaikų grupės reakcijos – kad šie nenusisuktų.
Anot prabilusių merginų, G.Ciunis nevengė su skautų grupe susitikti ir neformalioje aplinkoje – vieną iš nukentėjusių šešiolikmečių, norėjusią prisijungti prie būrio, pokalbiui vedėsi į barą. Nevengė rengti vakarėlių ir namuose, kuriame nepilnametes vaišino alkoholiu.
„Jis man suplakė kokteilį. Tai buvo paskutinis dalykas, kurį tą vakarą prisiminiau. Kitą rytą atsibudau, buvo visiškas atsijungimas. Vėliau bendraklasė klausė, ar žinau, kad su juo bučiavausi. Netikėjau ilgą laiką, kol jis pats apie tai neužsiminė“, – pasakojo viena mergina.
Kita skautė taip pat pasakojo nepageidaujamo G.Ciuno dėmesio sulaukusi jo surengtų vakarėlių metu. „Abu kartus buvo tiesiog prieita – be jokios įžangos, be jokio pokalbio. (...) Tai būdavo toks priėjimas ir pradėjimas bučiuoti, ar prispaudimas prie sienos ir pradėjimas bučiuoti“, – laidos metu pasakojo nukentėjusioji.
Vis dėlto, nukentėjusių merginų teigimu, G.Ciunis savo tikslų siekdavo ir skautų stovyklų metu – imdavo jas už rankos ir kviesdavosi pas save į palapinę.
„Atsibudau nuo to, kad pajaučiau jo bučinį. Ir mane tai be galo, be galo išgąsdino. Prisimenu, kad vieną batą apsiaviau, kitą griebiau į ranką ir tiesiog bėgau link stovyklos verkdama“, – pasakojo viena iš merginų.
„Nepamenu, kaip vienas dalykas privedė prie kito. Prisimenu tik tai, kad buvome stovykloje, jokio alkoholio nebuvo. (...) Jis mane pasikvietė į palapinę, mes nuėjome, pradėjome bučiuotis, permiegojome“, – prisiminė kita nukentėjusioji.
Mergina teigė niekam apie seksualinę grupės vado prievartą nepasakojusi – anot jos, atrodė visiems žinomas faktas, kad tokie dalykai vyksta, nes panašiomis istorijomis tarpusavyje dalijosi ir kitos skautės. Kad apie vado pomėgius buvo žinoma, išduoda ir vienos iš vyresniųjų skaučių pastaba nukentėjusiai 16-metei: „Pasakė, kad vyresniosios skautės taip nedaro, nes jis tuo metu turėjo žmoną ar sužadėtinę. Pagrindinė mintis buvo, kad „Ne dėl amžiaus skirtumo mes nemiegam su pagyvenusiais vyrais, bet dėl to, kad jis turi žmoną“.
S.Malinauskas laidos metu pakalbino patį majorą G.Ciunį ir tiesiai paklausė, ar merginų minimi įvykiai galėtų būti tiesa. G.Ciunis merginų liudijimų nepaneigė.
Paklaustas, ar būdamas 29-erių, stovyklos metu, palapinėje turėjo lytinių santykių su 16-mete, G.Ciunis teigė, kad jam „sunku pasakyti“ ir „kad dabar turėtų kalbėti atsargiai“. „Sunku pasakyti. Tiesa yra kažkur per vidurį. Dabar su komentarais susilaikysiu“, – atsakė majoras.
Skautų sąjunga: tokie veiksmai netoleruotini
Lietuvos skautų sąjunga šią situaciją kol kas komentuoja lakoniškai. Portalui lrytas.lt susisiekus su organizacijos atstove, ši atkirto, kad jokiais skautų sąjungos vadovų kontaktais ir informacija nesidalins. Savo ruožtu skautų sąjungos Vilniaus Pilies tunto vadovė Ūla Jasiulevičiūtė kiek vėliau nurodė, kad šiuo metu vyksta tyrimas, tad jokių detalių sąjunga komentuoti negali.
„Pasikeitus situacijai ir paaiškėjus daugiau detalių būsime pasiruošę suteikti daugiau informacijos“, – tvirtino Ū.Jasiulevičiūtė.
Visgi pačiame S.Malinausko epizode ji kalbėjo, jog apie G.Ciunio veiksmus žinojo jau anksčiau.
„Šitas faktas man yra žinomas, ir žinau, kad jos (nukentėjusios merginos, – aut.past.) eina ir nori iškelti bylą prieš žmogų, apie kurį mes kalbame. Tai yra skaudus ir baisus faktas, kurio nesinori pripažinti, bet tai įvyko mūsų organizacijos ribose, ir aš to neneigiu“, – tvirtino Ū.Jasiulevičiūtė.
Ji pridūrė, kad kaip organizacijos vieneto vadovė prieš metus ėmėsi žingsnių, kad tokie dalykai organizacijoje daugiau nepasikartotų.
Savo komentarą pirmadienį portalui lrytas.lt pateikė ir pati Lietuvos skautų sąjunga, pažymėdama, kad tokių savo narių veiksmų netoleruos.
„Atsiradus informacijai, jog mūsų organizacijos narys yra apkaltintas seksualiniu priekabiavimu ir prievarta, Lietuvos skautų sąjunga atsakingai pareiškia, kad tokie veiksmai nėra toleruojami, todėl LSS Taryba nedelsiant sušaukė neeilinį posėdį, kurio metu priėmė sprendimą sustabdyti narystę nariui iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo atžvilgiu.
Dėl detalesnio konkretaus atvejo komentavimo Lietuvos skautų sąjunga susilaiko, kol vyksta tyrimas“, – atsiųstame atsakyme rašė sąjungos atstovai.
Veiksmų ėmėsi ir kariuomenė
Lietuvos kariuomenės vado atstovė spaudai mjr. Rūta Montvilė naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad tik viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie majorą G.Ciunį, kariuomenė taip pat ėmėsi veiksmų – inicijuotas tarnybinis patikrinimas aplinkybėms nustatyti.
„Kai pasirodė informacija, iš karto ėmėmės tam tikrų veiksmų – šiuo metu atliekamas vidinis tyrimas visoms aplinkybėms išsiaiškinti, ne tik, kas susiję su kariuomene“, – nurodė R.Montvilė.
„Ypatingai svarbu, ar tai yra susiję su tarnyba, ar nesusiję. Ir tai yra mūsų normali procedūra į bet kokį tokį įvykį ar nutikimą“, – pridūrė ji.
Tai, kokia ateitis G.Ciunio laukia kariuomenėje, anot R.Montvilės, priklausys nuo vidinio tyrimo rezultatų. Tuo metu kiek toks tyrimas galėtų užtrukti, kariuomenės vado atstovė teigė negalinti įvardyti.
„Priklauso nuo visų aplinkybių. Tokio atvejo ir tokių tyrimų nesame turėję daug, kad būtų galima pasakyti, kiek įprastai užima laiko ir kiek trunka. Tai nėra paprasta. Tačiau yra duoti laikai visiems tyrimams atlikti – tiksliai nepasakysiu, bet turime nustatytą terminą, per kiek laiko turi būti tyrimas atliktas“, – nurodė R.Montvilė.
Įstatymai yra aiškūs
Pats S.Malinauskas portalui lrytas.lt kalbėjo, kad dažnai seksualinės prievartos temos yra dviprasmiškos – jas sudėtinga vertinti, žvelgiant iš šono, ypač, kai yra praėję nemažai laiko. Tačiau šioje istorijoje, anot tinklaraštininko, viską aiškiai apibrėžia Lietuvos įstatymai.
„Įstatymai Lietuvoje labai aiškiai sako, kad amžius, kada gali seksualiai bendrauti su žmogumi, jį liesdamas, bučiuodamas – jau nekalbu, kad lytiniai santykiai šioje istorijoje buvo – yra nuo 16 metų, bet tik tuo atveju, jeigu nesi tas, kuriam patikėta to žmogaus priežiūra, globa, jei nesi mokytojas, būrelio ar stovyklos vadovas. Net jeigu yra abipusis sutikimas, pagal įstatymą negali turėti tokių santykių“, – pabrėžė S.Malinauskas.
Tinklaraštininkas teigė, kad išgirsta merginų istorija jį nustebino, kadangi Lietuvos skautų sąjunga – Lietuvoje gerai žinoma organizacija, sau kelianti labai aukštus reputacinius reikalavimus.
„Ir kalbame apie žmogų, kuriam pasakojamų įvykių metu yra 29–30 metų, jis pats tuo metu yra sukūręs šeimą, ir kažkaip neiškyla kaip problema ir seksualiai priekabiauti, ir turėti lytinius santykius.
Taip, tai pasakoja merginos. Bet aš susisiekiau su žmogumi, nes jis yra viešas asmuo, vienas iš Lietuvos kariuomenės veidų, dirbęs komunikacijos skyriuje ir atlikęs misiją Afganistane, kuris ir dabar yra kariuomenėje, ir negavau iš jo paneigimo. Net tokiu paprastu klausimu, ar buvo lytiniai santykiai su 16-mete, ar ne“, – pasakojo S.Malinauskas.
Anot tinklaraštininko, ši istorija turėtų būti raudona lemputė tiek Skautų sąjungai, tiek kitoms organizacijoms.
„Galime daug kalbėti apie tai, kas yra 16-os metų žmogus – jie būna labai skirtingi, branda ateina skirtingai. Tačiau faktas tas, kad 16-os metų mergaitės, apie kurias ten kalbama, tikrai dar nėra nei psichologiškai, nei kitaip subrendusios tam, kad kažkoks suaugęs vyras, kuris yra jų vadovas, autoritetas, joms rodytų tokį dėmesį, kuris baigėsi bučiniais, apsikabinimais, intymių vietų lietimais, ir galiausiai net lytiniais santykiais“, – įsitikinęs jis.
Pagal Baudžiamojo kodekso 151 straipsnį, pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Taip pat BK numatyta, kad pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka nepilnamečiui piktnaudžiavęs asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su tuo nepilnamečiu asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Nuo seksualinio smurto dažniau kenčia moterys
Ši situacija nuvylė ir VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėją, Moterų informacijos centro programų vadovę Rugilę Butkevičiūtę. Ji tvirtino, jog, Europos Sąjungoje 2014-aisiais vykdyto FRA tyrimo duomenims, 1 iš 10 moterų nuo 15 metų amžiaus yra patyrusios kokią nors seksualinio smurto formą. 1 iš 20 tokio pat amžiaus moterų yra patyrusios išprievartavimą. Visgi, anot jos, tai atskleidžia liūdną realybę.
„2021 metais Lietuvoje registruoti 291 nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Toks duomenų neatitikimas rodo, kad Lietuvoje seksualinės prievartos tema nėra atpažįstama, o į institucijas besikreipiančių yra gerokai mažiau, nei realiai nuo tokio smurto nukentėjusiųjų. Specialistai, dirbantys su nukentėjusiais asmenimis, teigia, kad policijai pranešama tik apie vieną iš keturių atvejų.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra atliekama viktimologinių tyrimų apie seksualinį smurtą, labai sunku nustatyti tikrąjį jo mąstą. Nors specializuotos pagalbos centrų specialistai, teikiantys pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, teigia, kad ten, kur yra fizinis, ten yra ir seksualinis smurtas“, – portalui lrytas.lt kalbėjo R.Butkevičiūtė.
Pasak Moterų informacijos centro programų vadovės, seksualinis smurtas yra labai traumuojantis gyvenimo įvykis, turintis ypač žalingą psichologinį ir socialinį poveikį aukoms, nepriklausomai nuo jų lyties. Visgi neproporcingai daugiau nuo jo kenčia būtent moterys ir mergaitės, todėl seksualinį smurtą iš esmės galima vadinti smurtu lyties pagrindu.
„Dažniausiai nukenčiama nuo pažįstamo asmens. Ypatingai pažeidžiama grupė yra mergaitės ir merginos, kurios susiduria su didele seksualinės prievartos rizika. Lietuvos moterų lobistinės organizacijos 2021 m. atlikto kokybinio tyrimo duomenimis, nuo seksualinio smurto nukentėjusios moterys nesikreipia pagalbos, nes jaučia gėdos jausmą, netiki, kad gali kas nors padėti, jaučia baimę, kad bus susidorota, nežino kur kreiptis, galvoja, kad pagalbą teikiantys asmenys kaltins pačią auką.
Nuo seksualinio smurto nukentėjusios moterys nurodė, jog bijo būti pasmerktos visuomenės ir artimųjų, bijo ilgų teisinių procesų, nenori vėl išgyventi trauminių patirčių nuolat kartodamos savo istoriją. Jos netiki, kad pavyks įrodyti patirtą prievartą. Dirbant su merginomis mokyklose, matome, jos vis dar nežino, kad santykiuose galima pasakyti „ne“, ir kaip tai padaryti, nes mokyklose ir šeimose mes vis dar apie tai nekalbame“, – komentavo R.Butkevičiūtė.
Anot jos, su šiomis baimėmis kovoti labai sunku – nukentėjusiosios bijo visuomenės pasmerkimo, atstūmimo reakcijos iš savo bendruomenės.
„Labai didžiuojuosi ir palaikau merginas, prabilusias apie skautų veikloje patirtą seksualinę prievartą. Galiu tik įsivaizduoti, kiek drąsos reikėjo papasakoti savo istoriją, kai smurtu kaltinamas asmuo buvo vadovas, suaugęs asmuo, su kuriuo siejo subordinaciniai galios santykiai.
Merginos padarė labai sunkų darbą – papasakojo savo istorijas, eis per sudėtingus ir ilgus teisinius procesus, tad atėjo laikas mums, kaip bendruomenei, parodyti, kad palaikome jas. Mūsų atsakomybė yra tai, kad ši istorija įkvėptų taip reikalingus pokyčius mūsų teisinėje sistemoje – prievartautojų nebaudžiamumas, pasenusios seksualinį smurtą reglamentuojančios teisinės bazės trūkumas, specializuotos kompleksinės pagalbos, kokybiško lytiškumo ugdymo trūkumas“, – tvirtino ekspertė.
Ji taip pat pasidalijo patarimais, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, jei išgirstame istoriją apie patirtą seksualinę prievartą.
„Pirma – išklausykite nusikaltimą patyrusias(-us) ir leiskite joms (jiems) žinoti, kad tai nėra jų kaltė. Antra – pasisakykite ar sustabdykite juokelius apie seksualinį smurtą. Trečia – pasisakykite ar stabdykite patį seksistinį elgesį. Ketvirta – aiškiai laikykitės pozicijos, kad įvykusio nusikaltimo kaltas jį įvykdęs asmuo. Penkta – būkite aktyvus(-i) stebėtojas(-a).
Mes žavimės merginų, išdrįsusių pasidalinti prievartos atvejais, drąsa, ir siunčiame joms palaikymą. Kuo daugiau žmonių palaikys merginas, tuo bus lengviau kitoms nukentėjusioms priimti sprendimą kreiptis pagalbos. Juo labiau parodysime, kad nepalaikome Lietuvoje paplitusios prievartos kultūros“, – pažymėjo R.Butkevičiūtė.
