Kai sostinėje vyksta autobusų ir troleibusų vairuotojų streikas, kyla grėsmė, kad bus paralyžiuota visa miesto transporto sistema, R.Šimašius vyksta į Izraelį.
Būtų pusė bėdos, jeigu politikas pilstytų iš tuščio į kiaurą pasakodamas pasakėles apie gerąją Vilniaus patirtį, kaip jis mėgsta daryti.
Tačiau šį kartą Tel Avive R.Šimašius kitų pasaulio miestų vadovams aiškino apie pasiruošimą krizėms ir jų valdymo Vilniaus metodą.
Pagrindinė šio metodo „razinka“ (šį žodį meras labai mėgsta) – nesikalbėti.
Dabar Vilniaus transporto sektoriuje krizė, o R.Šimašius net nemėgino pasikalbėti su streikuotojais, nors kelias dienas derybos tarp įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ ir vairuotojų profsąjungos buvo bevaisės.
Krizė ir Vilniaus šilumos ūkyje, kai tenka deginti taršesnį mazutą, kad vilniečiams šildymo kainos nešoktų į aukštumas.
Krizė net savivaldybėje nagrinėjant tų vilniečių prašymus kompensacijoms gauti.
Dabar valdininkai įniko tik į rugsėjį pateiktus prašymus.
Krizių valdymą nekalbėjimo būdu ištobulinęs R.Šimašius nevengia ir paironizuoti: „Apie kokias problemas kalbama viešojoje erdvėje?
Vasarą – apie žolės aukštį, dabar – apie Kalėdų eglę Katedros aikštėje. Vilniečiams net šilumos kainos nerūpi.“
Rūpi, dar ir kaip rūpi. Tačiau meras ne tik su vilniečiais nesikalba, bet ir jų negirdi.
Mat jis labai užsiėmęs kurdamas krizes, kurias paskui valdo nesikalbėjimo būdu.
