Paaiškino Rusijos neonacių užmojus Lietuvoje: mato tris tikslus

Su Kremliumi susijusios sukarintos neonacių ekstremistų grupuotės „Rusič“ prašymas rinkti ir jiems pateikti žvalgybinę informaciją apie pasienio ir karinę veiklą Baltijos šalyse suskaldė ekspertus į dvi stovyklas – kol vieni siūlo tokių prašymų nesureikšminti, kiti ragina ruoštis įvairioms provokacijoms ir primena „žaliuosius žmogeliukus“ Ukrainoje. 

 Ruoštis ar ignoruoti? Neonacių grupuotės užmojai dėl Baltijos šalių kelia skirtingus scenarijus.<br> Lrytas.lt koliažas
 Ruoštis ar ignoruoti? Neonacių grupuotės užmojai dėl Baltijos šalių kelia skirtingus scenarijus.<br> Lrytas.lt koliažas
Lietuvos pasienis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos pasienis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos pasienis.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos pasienis.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos pasienis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos pasienis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos pasienis.<br>M.Morkevičiaus nuotr.
Lietuvos pasienis.<br>M.Morkevičiaus nuotr.
Lietuvos pasienis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos pasienis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos pasienis.<br>M.Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos pasienis.<br>M.Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos pasienis.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos pasienis.<br>T.Bauro nuotr.
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.<br>T.Bauro nuotr.
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.<br>T.Bauro nuotr.
Politikos analitikas, apžvalgininkas Marius Laurinavičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Politikos analitikas, apžvalgininkas Marius Laurinavičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

2022-12-13 13:29, atnaujinta 2022-12-13 22:35

Ilgas pageidavimų sąrašas

Praėjusią savaitę „Telegram“ kanale buvo paskelbtas „Rusič“ prašymas gyventojams Baltijos šalyse, kurias grupuotė vadina „laikinosiomis respublikomis“, jiems perduoti žvalgybinę informaciją apie karinius objektus. Grupuotė prašo anonimiškai pasidalinti informacija apie karinius dalinius ir jų įrangą, apie karius ir jų giminaičius, net apie jų asmeninius automobilius.

Į tai jau jau sureagavo ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

„Rusijos subjektai, įskaitant ir žvalgybos ir saugumo tarnybas, turi interesą nuolat ir įvairiais būdais rinkti juos dominančią informaciją apie strateginius, karinius objektus Lietuvoje, kitą politinę, ekonominę, karinę, mokslinę ir technologinę informaciją.

Raginame Lietuvos piliečius susilaikyti nuo bet kokios informacijos rinkimo ir jos teikimo priešiškų valstybių subjektams, neįsitraukti į veiklas, nukreiptas prieš valstybės interesus ir galinčias pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – teigė VSD atstovai.

Ragina žiūrėti rimtai

Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis įsitikinęs, kad grupuotės „Rusič“ prašymas turėtų būti vertinamas rimtai – galima tikėtis įvairių provokacijų.

„Apie šią grupuotę rašė „The Guardian“. Jų vertinimu, „Rusič“ galimai nelabai klauso centrinės valdžios ir galvoja kažką daryti savarankiškai. Tokia įvykių seka yra tikėtina, kadangi V.Putinas, leisdamas R.Kadyrovui ir J.Prigožinui steigti tokias privačias kariuomenes, susilpnina Rusiją, pasidalindamas jėgos monopoliu.

(...) Tada atsiranda rizika, kad kiti jėgos monopolio dalininkai gali savarankiškai kažką pradėti daryti“, – neatmetė V.Malinionis.

Atsargos pulkininkas pabrėžė, kad „Rusič“ veikla gali būti savarankiška arba gali būti koordinuojama Kremliaus, tačiau svarbiausia, anot jo, kad NATO sąjungininkų akyse nekiltų jokių dviprasmybių, suprantant, kad tai – ta pati Rusija.

„Mums reikia ruoštis, nes laikmetis nėra ramus ir visokių provokacijų gali būti. Jeigu taip atsitiktų, kad jie įsiveržtų į Baltijos valstybes, Kremlius sakytų, kad jie šios grupuotės nevaldo – panašiai, kaip buvo su „žaliaisiais žmogeliukais“. Yra tam tikras pavojus, kad NATO į tai žiūrėtų ne kaip į Kremliaus žaidimą, o į savarankišką šitos sukarintos organizacijos veiklą. Blogybė ta, kad būtų vengiama atsakyti Kremliui tuo pačiu.

Jeigu Rusija užpuola kažkokią NATO valstybę, Kremlius puikiai žino, kad jie tampa legitimiais taikiniais. O kai tokie „žalieji žmogeliukai“ įeina, Kremliaus neva nevaldomi, visada atsiranda dviprasmybė, o niekas nenori su Rusija karo pradėti“, – grėsmę įvardijo V.Malinionis.

Atsargos pulkininkas priminė, kad V.Putinas prieš Krymo aneksiją irgi aiškino nieko nežinantis apie Ukrainoje veikusius „žaliuosius žmogeliukus“ – Rusijos specialiųjų operacijų karius, dėvėjusius uniformas be skiriamųjų ženklų.

„Tokia rizika yra, bet tikiuosi, kad mūsų NATO partneriai po Krymo pamokas išmoko ir sprendimai bus surasti“, – vylėsi jis.

V.Malinionio teigimu, V.Putinui nereikia informacijos rinkti tokiu būdu, kokiu pasiskelbė ją renkanti „Rusič“ – Kremlius tam turi kitus kanalus. Todėl atsargos pulkininkas vylėsi, kad tiek NATO, tiek Lietuvos žvalgybinės organizacijos atkreips į tai dėmesį.

„Reikia žiūrėti rimtai ir būti pasiruošus įvairioms provokacijoms, įskaitant gal net ir galimam įsiveržimui. Visos opcijos dabar yra įmanomos“, – įsitikinęs jis.

Sako, kad tikslai – „labai aiškūs“

Politikos analitikas, apžvalgininkas Marius Laurinavičius savo ruožtu tokią veiklą įvertino kaip vieną iš daugelio Rusijos režimo vykdomų provokacijų.

„Šios provokacijos tikslų galėtų būti daugybė, bet vienas ir pats paprasčiausias – kelti sumaištį ir baimę. Tai yra įprastas Rusijos veikimo būdas.

Kitas dalykas jau šiek tiek sudėtingesnis – tiesiog bandymas patikrinti, kaip reaguojama. Ne tik kaip reaguoja specialiosios tarnybos, saugumas, bet kaip reaguoja visuomenė – ką daryti galima, ko – negalima. Tai yra tokia psichologinė operacija, kaip galima paveikti visuomenę, kokias išvadas apie ją pasidaryti“, – vertino M.Laurinavičius.

Visgi, anot apžvalgininko, per daug sureikšminti to nereikėtų. „Iš principo, manau, gerai, kad mes apie tai diskutuojame, bet teisingiausia būtų nekreipti dėmesio. Tai būtų teisingiausia reakcija“, – pridūrė ekspertas.

Pasak M.Laurinavičiaus, Lietuvos tarnybos nuolat reaguoja ir užsiima tokių provokacijų prevencija ir stebėjimu, nesvarbu, ar tam tikrą informaciją paskelbia neonacių grupuotė, ar Rusijos specialiosios tarnybos.

„Jeigu prieš Lietuvą yra vykdoma priešiška veikla, tai Lietuvos tarnybos tiesiog natūraliai reaguoja. Tai yra jų darbas ir kasdienybė. Ir, manau, kad jos pakankamai neblogai su tuo susitvarko“, – portalui lrytas.lt teigė jis.

Anot politikos analitiko, tokius įvykius taip pat galima siekti ir su anksčiau vykusiomis provokacijomis – pavyzdžiui, tuo, jog kai kurie asmenys dar pavasarį fotografavo svarbius Lietuvos strateginius objektus.

„Kai tai būna specialiųjų tarnybų operacijos, kai renkama informacija apie karinius objektus ir kitus dalykus, informacijos rinkimas yra visiškai kasdienė žvalgybų veikla, kuria užsiima patys įvairiausi asmenys.

Kartais tai būna pačios Rusijos atstovai, kartais būna užverbuoti Lietuvos piliečiai ir tai yra rutininė kasdienė veikla, su kuria turi tvarkytis, ir, mano galva, sėkmingai tvarkosi Lietuvos tarnybos.

Jeigu tikslas iš tikrųjų būtų informacijos rinkimas, niekas to viešai tikrai neskelbtų. Todėl tikslai, akivaizdu, yra kitokie“, – vertino M.Laurinavičius.

Pasienyje jau yra tam tikra atvejus neutralizuojanti sistema

Į situaciją sureagavo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministras tvirtino, kad kol kas šalies institucijos grėsmių dėl neonacių grupuotės užmojų nemato, tačiau, jei prireiks, bus reaguojama atitinkamai. 

„Kol kas be viešų pareiškimų tokių grėsmių nematome. Tačiau, žinoma, žvalgybai ir kontržvalgybai reikia rinkti informaciją ir, jei tokios informacijos bus, tai reaguosime“, – portalui lrytas.lt nurodė A.Anušauskas.

VSAT atstovas Giedrius Mišutis kiek anksčiau taip pat pažymėjo, kad į su Kremliumi siejamų grupuočių tariamą siekį gauti žvalgybinės informacijos apie Baltijos šalis buvo atkreiptas dėmesys.

Vis tik, pažymi jis, įvedus pasienyje nepaprastąją padėtį, tam tikra tokius atvejus neutralizuojanti sistema jau buvo įvesta.

„Ta informacija matoma, ji žinoma, priimama domėn, bet pati situacija pasienyje, grįžtant prie tų dalykų, kad yra nepaprastoji padėtis, yra stabili. Yra dėl geopolitinių įtampų sustiprinta kontrolė, situacija stebima ir sustiprinta papildomomis pajėgos, yra skirti ir techniniai resursai.

Tai, jei yra bent koks aktyvumas, iš mūsų pusės iškart reaguojama ir, jei yra nukrypimai nuo įprastos situacijos, iškart jie yra tikrinami“, – Eltai teigė G.Mišutis.

VSAT atstovas atkreipė dėmesį, kad šalyje galioja teisės aktai, reglamentuojantys patekimą prie valstybės sienos, pasienio ruože yra taikoma asmens tapatybės dokumento patikra.

Taip pat, nurodo G.Mišutis, papildomas pasieniečių įrankis yra ir kontroliuojamas prie Baltarusijos priėjimas, kadangi, pažymi jis, patekti gali tik leidimą turintys asmenys.

„Kiekvienas asmuo, kuris patenka į VSAT zoną, kuri yra iki kilometro į šalies gilumą, jau yra patikrinamas išduodant tą leidimą. Jei asmuo, neturinti leidimo, yra sulaikomas, iš karto atliekami veiksmai ir aiškinamasi, ką jis ten veikė, kokie tikslai, atliekamas toks kaip tyrimas.

Apsaugos priemonės egzistuoja ir tas sustiprintas patruliavimas, tai čia yra priešnuodis tokiems dalykams“, – pridūrė G.Mišutis.

„Skelbiama informacija gali būti vertinama kaip svarbi, įdomi, bet yra ir tam tikra sistema, kuri padėtų tokius atvejus neutralizuoti“, – kalbėjo VSAT atstovas.

Savo ruožtu VSD primena, kad už veikimą prieš Lietuvos Respubliką įstatymai numato atsakomybę.

Pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už karinės teritorijos filmavimą, fotografavimą ar vizualizavimą kitu būdu arba gautos vaizdinės informacijos perdavimą kitiems asmenims neturint tam teisės, tuo tarpu, Baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamoji atsakomybė už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, bei už užsienio valstybės žvalgybą dominančios informacijos rinkimą ir/ar perdavimą.

„Asmenis, turinčius svarbią informaciją apie kilusias ar galinčias kilti grėsmes valstybės saugumui, kviečiame nedelsiant informuoti Valstybės saugumo departamentą“, – pažymėjo VSD.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.