„Mūsų šalis yra ketvirta Ukrainos rėmėja pagal vienam gyventojui tenkančią paramą. Vien valstybės institucijos skyrė daugiau nei 650 mln. eurų. Tai apima beveik 50 milijonų eurų finansinę ir humanitarinę paramą ir 240 milijonų eurų karinę pagalbą. Praėjusią savaitę paskelbėme apie papildomą 13 mln. eurų humanitarinės pagalbos paketą Ukrainai ir Moldovai, priėmusiai daugiausia karo pabėgėlių Europoje“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen, pridurdama, kad čia neįskaičiuotos privačios ir socialinės paramos iniciatyvos, kurios taip pat sudaro svarbią bendros pagalbos dalį.
Seimo Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad niekas neabejoja, jog šiuo momentu Ukrainai ypač reikalinga humanitarinė pagalba, tačiau jos ateitis sprendžiama mūšio lauke, rašoma pranešime.
„Privalome padaryti viską, kad Ukraina laimėtų. Tam reikia ginklų, oro gynybos ir amunicijos. Šio karo baigtis lems Europos ir viso demokratinio pasaulio ateitį daugeliui ateinančių dešimtmečių. Lemiamu metu privalome stovėti kartu“, – konferencijos dalyvius ragino V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo Pirmininkė sakė, kad dabar laikas visiems dvigubai daugiau stengtis, nes Ukraina susiduria su niokojančiais Rusijos išpuoliais, kuriais siekiama sunaikinti energetikos infrastruktūrą.
„Lygiai prieš 90 metų Stalinas panaudojo holodomorą prieš ukrainiečius, o tai verčiama kaip „mirtis nuo bado“. Dabar Putinas naudoja cholodomorą, kuris verčiamas kaip „mirtis sušalus“. Sąmoningas gyvybiškai svarbios infrastruktūros naikinimas, siekiant pakenkti civiliams, rodo ir Putino režimo žiaurumą, ir jo beviltiškumą, todėl tai turėtų būti laikoma dar vienu karo nusikaltimu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Antradienį V. Čmilytė-Nielsen planuoja susitikti su Kanados Ministro Pirmininko pavaduotoja Krystia Fryland, Prancūzijos Senato Pirmininku Žeraru Laršė.
