Nors Užsienio reikalų ministerijai (URM) vadovaujantis konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis viešai tikina pasitikintis A.Anušausku, vis dėlto šaltiniai valdančiojoje partijoje kalba, kad pasitikėjimas gerokai susvyravęs.
Partijos lyderis jau ir akivaizdžiai raukosi, kad jo bendražygio vadovaujama Krašto apsaugos ministerija (KAM) esą pernelyg vangi ir menkai spaudžia vokiečius dėl pažadėtos dislokuoti Lietuvoje karių brigados.
Gali būti, kad prieš mėnesį į Berlyną išsiruošęs G.Landsbergis pabandė pats pralaužti ledus, bet vokiečių atsakymas nebuvo toks, kokio tikėjosi Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Lietuvos ryto“ šaltiniai valdančiojoje partijoje tvirtina, kad jos vadovybė esą smarkiai nusivylusi ne tik derybomis, bet ir derybininkais. Aštrūs jos žvilgsniai sminga ne vien į A.Anušauską, bet ir į kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį.
Generolas leitenantas net buvo iškviestas į Seimą, kur už nuveiktus darbus turėjo atsiskaityti konservatorių elitui. Dėl Vokietijos brigados aistros kunkuliuoja ir per uždarus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžius.
Konservatoriai užsimena, kad jeigu brigada pradės virsti tolimu miražu, į KAM žaibai ims skrieti ir iš Prezidentūros.
Kol kas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu dėl šios šalies brigados susitaręs prezidentas Gitanas Nausėda į Lietuvoje vykstančias diskusijas dėl jos nesikiša.
Bet gali būti, kad prezidento ramybė – laikina: anksčiau ar vėliau ir paties šalies vadovo turbūt bus garsiai paklausta, kodėl vokiečių brigados vis dar nėra Lietuvoje.
Gal todėl, pajutęs būsimas grėsmes, iš A.Anušausko laivo pirmasis skubiai stryktelėjo su vokiečiais derybas vedęs buvęs viceministras Vilius Semeška.
Bet ar tai padės išplaukti ir be dalies įgulos likusiam ministrui?
Komanda ėmė krikti
Nors V.Semeška ir A.Anušauskas tikina, kad ministerijoje įvykę pokyčiai nėra susiję su diskusijomis dėl brigados, regis, būtent jos smarkiai praretino KAM vadovybės gretas.
Gruodžio pradžioje iš viceministro pareigų tyliai pasitraukė kietos pozicijos derybose su vokiečiais laikęsis Margiris Abukevičius. Oficialiai teigiama, kad už tarptautinius ryšius buvęs atsakingas viceministras sausį pradės dirbti Lietuvos ambasados Japonijoje patarėju gynybai. Tai – naujai įsteigta pareigybė.
Vis dėlto gerai informuoti šaltiniai Užsienio reikalų ministerijoje „Lietuvos rytui“ teigė, jog M.Abukevičius malonios tremties sulaukė ne šiaip sau, o dėl to, kad vis dažniau ėmė kirstis jo ir ministro požiūriai ir į brigados reikalus.
Domisi, kas kalbėta
Tuo metu A.Anušausko ir su vardiniu ginklu iš ministerijos išlydėto V.Semeškos pozicijos dėl brigados esą sutapo. Paprastai kalbant, abu jie buvo skeptiški, kad Lietuvoje nuolat įsikurs visa vokiečių brigada.
Beje, V.Semeška pasiprašė atleidžiamas netrukus po to, kai URM iš KAM paprašė atmintinės apie Berlyne vykusius buvusio viceministro susitikimus.
Buvo pasigirdę kalbų, kad KAM iš pradžių spyriojosi jas pateikti ir tai esą gerokai sutrikdė konservatorių lyderį, vis dėlto URM „Lietuvos rytui“ šią savaitę tvirtino, kad prašyta informacija ją pasiekė.
Bet vien faktas, jog G.Landsbergio vadovaujama URM susidomėjo buvusio dvišalės darbo grupės vadovo Vokietijoje įvykusiais pokalbiais, jau yra aiškus signalas, kad KAM ir jo vadovu gali būti nepasitikima.
Traukiasi, kol dar nevėlu
Bet kuriuo atveju ypač tiršti debesys virš V.Semeškos, o kartu ir krašto apsaugos ministro galvos, ėmė tvenktis po to, kai tuometis viceministras suabejojo, kad lietuviai ir vokiečiai dėl brigados greičiausiai nesusikalba.
Tokios konservatoriaus dvejonės nuskambėjo uždarame Seimo komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo Prezidentūros, Vyriausybės ir KAM atstovai.
Nepaisant anksčiau iš valdančiosios partijos politinės vadovybės lūpų skambėjusių raginimų kalbėti vienu balsu, iš Berlyno sugrįžęs V.Semeška esą ėmė garsiai svarstyti, ar nereikėtų perrašyti susitarimo su vokiečiais.
Liudininkų teigimu, tokie viceministro viražai atėmė žadą visiems, ypač konservatoriams, kurie jau ir taip skendo viešuose A.Anušausko ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Lauryno Kasčiūno barniuose.
Todėl kai kurie konservatoriai neatmeta, kad skubiai pasitraukdamas V.Semeška gal gelbėja ir save, ir bando apsaugoti A.Anušauską.
Ar toks planas pavyks? Abejojama, ypač jei aukščiausios valdžios sluoksniuose puoselėjami lūkesčiai dėl brigados imtų žlugti arba vokiečiai apskritai nuspręstų trauktis iš šio projekto.
„Greičiausiai V.Semeška pajuto, kad jam gali būti labai sudėtinga atlaikyti derybas su vokiečiais, ypač kai nėra palaikymo krašto apsaugos sistemoje. Nesėkmės atveju jis būtų tapęs atpirkimo ožiu.
Dabar gi V.Semeška išsaugo gerus ryšius ir su ministru, ir nesusigadina santykių su partija bei jos vadovybe, be to, netrukus gali atsidurti Seime“, – skubų konservatoriaus pasitraukimą iš A.Anušausko komandos „Lietuvos rytui“ aiškino gerai informuotas šaltinis valdančiojoje partijoje.
V.Semeškai durys į Seimą atsivertų, jei jį paliks į Konstitucinio teismo teisėjus pretenduojantis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras.
Žvilgsniai – į prezidentą
Tų pačių šaltinių teigimu, jeigu vis dėlto paaiškės, kad su vokiečiais nepavyksta sutarti, o tokia tikimybė nemenka, A.Anušauskui esą gali būti sunku išsaugoti postą, ypač paskubėjus atsisveikinti su vienu iš galimų iešmininkų.
Todėl konservatorių viršūnės esą jau netgi dabar būtų linkusios ministrą nurašyti, bet laukiama, ar jo neims purtyti G.Nausėda. Dešiniesiems esą būtų kur kas naudingiau saviškį iš posto krapštyti svetimomis rankomis.
Kita vertus, šalies vadovas irgi neturi garantijų, kad valdantieji nepersigalvos ir nemėgins ginti populiaraus ministro, kuris, be to, dar įvardijamas ir kaip galimas vienas pagrindinių jo varžovų būsimuose prezidento rinkimuose.
Todėl su situacija gerai susipažinę „Lietuvos ryto“ pašnekovai vis dėlto linkę manyti, kad ir viena, ir kita pusė greičiausiai neskubės – lauks menkiausios A.Anušausko klaidos, kuri ministrui galėtų tapti lemtinga.
Kliūva ne tik reitingai
Krašto apsaugos ministras yra sulaukęs kritikos ir kandžių replikų, kad svarbius posėdžius ir pasitarimus mieliau išmaino į pokalbius socialinių tinklų svetainėse.
A.Anušauskui ir jo sutuoktinei Linai Anušauskienei ypač kliuvo už prašmatnių drabužių reklamas žurnaluose, taip pat už pastarosios atvirus pasakojimus apie valstybės paslaptis, kurias ji esą sužino pirma.
Įvairios viešųjų ryšių gudrybės ministrui padėjo pelnyti kitiems Vyriausybės nariams tolimą visuomenės pasitikėjimą, nors aukšti šio politiko reitingai nebūtinai jam padeda, priešingai – gali virsti rimtu galvos skausmu.
Vis dėlto neoficialiai kalbinti prezidento atstovai pripažino, kad ypač rimtų klaidų, kurios jam kainuotų postą, ministras pastaruoju metu nepadarė. „Jei jis tiek pat laiko skirtų darbui, kiek praleidžia feisbuke, viskas su juo būtų gerai“, – juokavo vienas pašnekovų.
Tiesa, Prezidentūra neslepia, kad A.Anušausko bei jo komandos pastangos tariantis dėl brigados su vokiečiais akivaizdžiai nepakankamos. Beje, iš Prezidentūros kritikos dėl to kliuvo ne tik krašto apsaugos ministrui.
Antai G.Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė ir viešai yra pareiškusi nuomonę, jog derybų rezultatas yra pusinis, o prezidentas iš abiejų ministrų esą tikisi, kad Lietuvoje bus visa brigada, o ne vien jos elementai.
Ir taiso, ir gadina
Galbūt todėl jau kurį laiką užsienio reikalų ministras bando imtis vadinamojo vyresniojo brolio vaidmens ir spręsti dėl brigados iškylančius sunkumus bei nesutarimus.
Pasak kai kurių „Lietuvos ryto“ pašnekovų, G.Landsbergis tai daro suprasdamas, kad bendro projekto su vokiečiais nesėkmė gali brangiai kainuoti ne tik A.Anušauskui.
Tokiu atveju grėsmė kiltų ir pačiam konservatorių vedliui, ir visai Vyriausybei.
Kita vertus, G.Landsbergio kišimasis į bendrapartiečio vadovaujamos ministerijos veiklą kelia nemažai įtampos ir sumaišties ne tiktai tarp konservatorių.
Tarkime, Prezidentūros atstovai neoficialiuose pokalbiuose užsiminė, kad URM vadovo mėginimai perimti iniciatyvą iš kito ministro kartais įtartinai atrodo ir užsienio partneriams. Neabejojama, jog pastarieji irgi pastebi, kad krašto apsaugos ministru nepasitikima ir nuo to esą niekam ne geriau.
Greičiausiai vokiečiams kils papildomų klausimų ir dėl dvišalei darbo grupei vadovavusio V.Semeškos staigaus pasitraukimo.
Dar blogiau esą atrodo jau ir plika akimi matomas konservatorių nepasitenkinimas tuo, kokią milžinišką įtaką A.Anušauskui daro kariuomenės vadas V.Rupšys.
Kai kurių pašnekovų teigimu, generolas leitenantas ministrui daro daug didesnę įtaką nei partija, ir jos vadovybei tai akivaizdžiai nepatinka. Tiesa, manoma, kad patys konservatoriai iš to kuria pernelyg didelę dramą.
Dešinieji įsitikinę, kad A.Anušauskas nevaldo KAM, o sprendimus už jį esą priima arba kariuomenės vadas, arba ministerijos Gynybos politikos departamento vadovas.
Atėjo laikas įvertinti?
Nors politikos užkulisiai sproginėja nuo versijų ir kalbų apie tai, kas vyksta konservatorių gretose, G.Landsbergis kol kas viešai to bando nesureikšminti.
„Tikrai nėra abejojama ministro galimybėmis dirbti toliau“, – „Lietuvos rytui“ sakė G.Landsbergis.
Komentuodamas KAM vykstančius pokyčius URM vadovas taip pat stengėsi jų pernelyg nesureikšminti, o juos siejo su Vyriausybės kadencijos viduriu ir būtinybe atsinaujinti: „Matyt, ateina laikas įvertinti tai, kas yra nuveikta ir kas ne, taip pat norima sustiprinti kai kurias pozicijas.“
Vis dėlto konservatorių lyderis pripažino, kad į viešumą prasiskverbusi informacija iš uždaro posėdžio irgi galėjo būti viena V.Semeškos staigaus pasitraukimo priežasčių. Pastarasis buvo laikomas G.Landsbergio aplinkos žmogumi.
Tačiau URM vadovas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad apie V.Semeškos išėjimą jam esą nebuvo žinoma iš anksto.
Norėjo sceną palikti laiku
Ar gali būti, jog V.Semeška nusprendė trauktis supratęs, kad žlugus deryboms su vokiečiais jam būtų ypač sunku išnešti sveiką kailį?
Apie tai paklaustas buvęs viceministras „Lietuvos rytui“ mįslingai ištarė, kad geriausia nuo scenos nulipti tuomet, kai dar esi apšviestas prožektorių, o ne būti išneštam.
Vis dėlto V.Semeška tikino, kad jo sprendimą lėmė nuovargis, išsekimas bei asmeniniai planai, apie kuriuos dar esą anksti kalbėti, tačiau jie nesusiję su galimu jo atėjimu į Seimą.
Nuožmia kova su Druskininkų meru Ričardu Malinausku išgarsėjęs V.Semeška taip pat tikino niekada nebijojęs atvirai pasakyti tai, ką mato ir mano.
KAM duris jau užvėręs konservatorius mano, kad su vokiečiais dėl brigados esą galima tartis jų pernelyg nespaudžiant: „Mes neturime būti reketininkais, reikia ieškoti kompromisų ir atsižvelgti į vokiečių galimybes. Tai sakiau ir anksčiau.“
Priešingai nei partijos vadovybė, jis įsitikinęs, kad kariškių pastangos dėl brigados irgi yra pakankamos.
„Tai nacionalinio saugumo klausimas ir iš jo negalima semtis politinių dividendų ar užsikabinti medalių“, – A.Anušausko ir jo komandos oponentams įgėlė V.Semeška.
Ragino būti realistais
Panašu, kad buvęs viceministras nesutinka ir su griežtais partijos vadovybės reikalavimais kalbėti vienu balsu. V.Semeškai atrodo visiškai normalu, kad vieni dėl brigados turi griežtesnę poziciją, o kiti – nuosaikesnę.
„Visų mūsų tikslas toks pat – daugiau kariuomenės. Bet turime būti realistai.
Reikia atsakyti, ar mes gebame Lietuvoje turėti brigadą, ar turime tam tinkamą poligoną karių treniruotėms? Kur treniruosis mūsų kariai?
Yra daug klausimų, kurie turi būti suderinti su mūsų strateginiais partneriais. Nes mūsų siekiai yra vienokie, vokiečių galimybės šiuo metu yra kitokios.
Reikia ieškoti sprendimų. Galbūt juos pavyks rasti premjerei? Žinau, kad sausį Ingrida Šimonytė važiuoja susitikti su kancleriu O.Scholzu, galbūt tada bus daugiau aiškumo.
Bet svarbu, kad mes vokiečių karių jau turime, o Vokietija jau investuoja į bendrą infrastruktūrą“, – dėstė V.Semeška.
Pats buvęs viceministras vis dėlto neslėpė turįs abejonių, ar verta dabar Lietuvai investuoti milijardą eurų „vien į betoną“: „Gal geriau už tuos pinigus vystyti diviziją, trečią mūsų brigadą.“
