Energetinių išteklių iš Rusijos Baltarusijos pirkimui, net jei tai sumažintų paslaugų kainas, nepritaria 47 proc. apklaustųjų. Respondentai teigia, kad nepadoru pirkti išteklius iš šalių, vykdančių karinę agresiją Ukrainoje.
Tuo tarpu 25 proc. tokiam valstybės sprendimui būtų linkę pritarti. Šių respondentų teigimu, protinga pirkti energetinius išteklius iš ten, kur jie yra pigiausi.
Energetinių išteklių iš Rusijos Baltarusijos pirkimui nei pritaria, nei nepritaria 28 proc. apklaustųjų.
Pritarimą tokiam sprendimui dažniausiai išreiškė vyrai, vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.
Savo ruožtu nepritarimą – 26–35 metų, aukštesnį išsilavinimą turintys, didesnes pajamas gaunantys, didmiesčiuose gyvenantys apklaustieji.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Lietuva atsisakė šalies agresorės energetinių išteklių. Rusiška elektra į Lietuvą nebeimportuojama nuo gegužės antrosios pusės, elektros biržos operatorei „Nord Pool“ sustabdžius prekybą ja.
Tuo metu rusiškų dujų importą į Lietuvos dujų perdavimo sistemą ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą birželio pabaigoje uždraudė Seimas, priėmęs Gamtinių dujų įstatymo pataisas.
Vienintelė naftos importuotoja Lietuvoje „Orlen Lietuva“ rusiškos naftos importo taip pat atsisakė pavasarį.
Spalio 18–28 d. organizuotoje apklausoje dalyvavo šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai, naudotas kvotinės atrankos metodas.
