Prieš pusmetį vicemeras Valdas Benkunskas su gausia svita braidžiojo po atliekomis užverstus Fabijoniškių paviljonus, baisėjosi netvarka, grūmojo kumščiais, o po to nesugalvojo nieko protingiau, kaip nusiųsti nurodymą susitvarkyti jau seniai likviduojamai įmonei, kuri net neturi vadovo.
Mat paklaustas, ar pasirūpinta, kad bent jau visi įėjimai į apleistą ir šiukšlėmis užverstą teritoriją būtų uždaryti ir nekiltų gaisras, konservatorius V.Benkunskas prisipažino, jog po jo apsilankymo paviljonų statytojai bendrovei „Vilvatėja“ pateikė įpareigojimą imtis priemonių, kad būtų pašalintas žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai keliamas pavojus. Dėl reikalavimų nevykdymo su įmone pradėta teisena.
Su ta pačia „Vilvatėja“, kuri jau beveik prieš metus pradėta likviduoti ir jau šešerius metus nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja.
Neturi teisinio pagrindo?
V.Benkunskas teisinosi, kad Fabijoniškių paviljonų teritorija yra privati ir savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo aptverti ar uždaryti privačios nuosavybės žemės sklype esančios tvoros angas.
Tad sakykime tiesiai šviesiai: savivaldybė yra bejėgė, kad apleistoje teritorijoje sukauptos senos automobilių ir net traktorių padangos, galbūt net cheminės medžiagos (nes ten veikė automobilių servisai) nekeltų pavojaus.
Įdomiausia, kad tas pats V.Benkunskas, taip dabar ginantis privačią nuosavybę, birželį vaikščiojo po tą teritoriją be jos savininkių leidimo.
Mokestis didės tik kitąmet
Ką dar nuveikė savivaldybė, kad padėtis pasikeistų? Pasirodo, sklypas Fabijoniškių ir Gelvonų gatvių sankirtoje dėl nepriežiūros atitinka kriterijus, kuriais remiantis įtraukiamas į sąrašą tų plotų, kurie apmokestinami maksimaliu 4 proc. žemės mokesčio tarifu.
Bet didesnį mokestį žemės savininkės mokės tik kitąmet, nors ši piktžaizdė Fabijoniškėse atsiradusi jau septynerius metus.
Tačiau savininkėms tik liepos mėnesį išsiųstas raštas, kuriame nurodoma, kad nesutvarkius sklypo bus imtasi sankcijų.
Mokesčiai mokesčiais, o ar žemės sklypo, ant kurio pastatyti paviljonai, savininkėms anksčiau buvo skirtos baudos?
Taigi birželio pradžioje savininkėms pateiktas reikalavimas sutvarkyti sklypą.
Vėliau buvo vykdyta teisena dėl sklypo nepriežiūros. Tačiau akylai saugodama asmens duomenis savivaldybė detalesnės informacijos apie asmenų atžvilgiu priimtus sprendimus nesuteikė.
Nutraukė sutartį su įmone
V.Benkunsko atsakymą į klausimą, ar, jo nuomone, teisinga skirti baudas žemės sklypo savininkėms, jei paviljonai yra ne jų nuosavybė ir netvarką sukėlė ne jos, galima perfrazuoti trumpai: vis tiek kaltos.
Dar 2000-aisiais „Vilvatėja“ ant valstybinės žemės įkūrė turgavietę. Tuo metu savivaldybė išdavė sutikimą tikėdamasi, kad tai tarnaus gyventojų poreikiams, tačiau vėliau dėl netinkamos veiklos nutraukė sutartį su įmone.
Pastaroji kreipėsi į teismą ir apskundė tokį savivaldybės sprendimą, tačiau 2012 metų vasarą teismas nutarė, kad savivaldybės veiksmai pagrįsti.
Taiko teisingas priemones
Tuo pat metu norą atkurti nuosavybės teises ir perimti sklypą pareiškė dvi moterys. Paviljonai tuo metu ten jau stovėjo, apie tai moterys buvo informuotos.
Esą 2011 metais jos pasirašė notarinį sutikimą pačios įpareigoti įmonę nusikelti paviljonus iš savo sklypo. Sutikime kartu pažymėta, kad savivaldybei pretenzijų savininkės neturi.
Kaip galėjo atsirasti toks sutikimas, jeigu tuo metu savivaldybė dar bylinėjosi su „Vilvatėja“ dėl sutarties nutraukimo?
Negana to, „Vilvatėjos“ ir savivaldybės ginčas nukeliavo net iki Aukščiausiojo teismo. Jis tik 2014 metais neskundžiama nutartimi atmetė turgavietės šeimininkės bendrovės „Vilvatėja“ ieškinį savivaldybei, kuriuo mėgino įrodyti, kad pastaroji neteisėtai nutraukė sutartį.
To V.Benkunskas nepaaiškino ir tvirtino, kad sklypo savininkės įgijo turtą žinodamos apie esamą padėtį, taip pat turėjo teisę ir pareigą jį tvarkyti, todėl savivaldybė laikosi pozicijos, kad šiuo metu taikomos priemonės esą yra teisingos.
Dėl gaisrų nesibaimina
2013 metais Fabijoniškių paviljonų teritorijoje buvo atkurtos nuosavybės teisės, o tos dabar taikomos priemonės – apkrauti mokesčiais žemės savininkes arba rašinėti laiškus faktiškai neegzistuojančiai įmonei.
Vasarą lankydamasis apleistoje teritorijoje V.Benkunskas pripažino, kad iki nelaimės – visai netoli. Ar vaikai gaisrą sukels, ar benamis susipjaustys, nes stiklų šukių – krūvos.
Nors aplink – automobilių ir traktorių padangų rietuvės, paviljonuose veikę autoservisai paliko įvairiausių indų su neaiškios kilmės cheminėmis medžiagomis, bet, aplinkosaugininkų nuomone, aplinkos taršos nėra.
Vis dėlto V.Benkunskui pavyko aplinkosaugininkus įtikinti bent jau surašyti patikrinimo aktą. Tuo metu priešgaisrinės saugos specialistai, baudžiantys už kiekvieną netvarkingą dūmtraukį, apžiūrėti Fabijoniškių paviljonų net neatvyko, nors ir buvo kviesti.
Keli gaisrai Fabijoniškių turgavietėje kilo 2018 metų vasarą, kai į ją dar nebuvo privilkta tiek šiukšlių.
Įvykdė ne visas pareigas
Tada ant geltono paviljono sienos kabojo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas, kuriame buvo nurodyta, kad dar 2015 metais taip ir neprigijusios turgavietės savininkė bendrovė „Vilvatėja“ turėjo išsikraustyti iš sklypo, kurį susigrąžino dvi vilnietės.
Administraciniai teismai įpareigojo savivaldybę suformuoti toje vietoje natūra žemės sklypą, atlikti kadastrinius matavimus, taip pat patvirtinti parengtą žemės sklypo planą.
Likusioje teritorijoje geltoni paviljonai turėjo būti nušluoti iki 2018 metų spalio.
Tačiau savivaldybė nesugebėjo „Vilvatėjos“ priversti sutvarkyti aplinkos.
Bejėgė ir inspekcija
„Vilvatėjai“ priklausanti turgavietė visada buvo įklimpusi į teismų maratonus: iš pradžių – dėl sutartu laiku nepastatytų paviljonų, paskui – dėl jų kokybės.
Su įmone santykius aiškinosi turgavietėje ketinę įsikurti verslininkai.
Vėliau prasidėjo teismų maratonai dėl turgavietės iškraustymo. 2018 metų balandį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) „Vilvatėjai“ surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo nugriauti nesudėtingų statinių – paviljonų dalis ir stogelius tarp jų.
Jie užima 287 kvadratinius metrus valstybinės žemės. Tačiau įmonė nevykdė ne tik savivaldybės, bet ir VTPSI nurodymų.
Šmėžavo ir garsaus sukčiaus pavardė
Geltonus paviljonus Fabijoniškėse 2000 metais statė bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė „RentAIRA“, o verslininkai gyrėsi, kad prekybos sistema „Aira“ taps rimta konkurente įprastoms turgavietėms.
Paviljonus pastačiusios bendrovės atstovai garsiai skelbė, kad prekeiviai nupirks arba išsinuomos didžiąją dalį prekybos vietų. Tačiau laikas bėgo, o prekyvietės vis dar buvo tuščios.
Buvo skelbiama, kad iš viso į trijų geltonų kvartalų statybą „RentAIRA“ investavo apie 6 mln. litų (1,7 mln. eurų).
Kad pažadai gali neišsipildyti, paaiškėjo jau netrukus, kai „RentAIRA“ persivadino į bendrovę LNTV ir ėmė šmėžuoti su ja siejamo už finansinius nusikaltimus teisto ir vis dar teisiamo milijonieriaus S.Rachinšteino pavardė.
Fabijoniškių turgavietėje iš viso pavyko parduoti apie 80 paviljonų. Jie prekeiviams buvo siūlomi po 18 tūkst. litų (per 5 tūkst. eurų).
Paviljonus įsigiję prekeiviai vėliau spjaudėsi, nes patyrė didžiulių nuostolių. Norėdami atsikratyti paviljonų juos turėjo perleisti pusvelčiui.
