Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologės Rimos Urbonaitės, prie tokio rezultato prisidėjo abi partijos, tačiau sunerimti šiuo metu reikėtų tik vienai iš jų. Apie tai ekspertė kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Kas į priekį veda R.Karbauskį?
Partijų reitingo pirmojoje vietoje išlieka valdantieji konservatoriai, po jų rikiuojasi socialdemokratai, rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.
Penktadienį paskelbtos apklausos duomenimis, lapkritį Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovai būtų sulaukę 13 proc., socialdemokratai – 11,3 proc. rinkėjų palaikymo. Spalį atitinkamai už partijas būtų balsavę 14,2 proc. ir 11,8 proc. rinkėjų.
Toliau partijų reitinguose rikiuojasi LVŽS – už juos rinkimuose lapkritį būtų balsavę 8,7 proc. rinkėjų (6,9 proc. spalį), bei 8,4 proc. rinkėjų palaikymą turinti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (7,4 proc. spalį).
Paklausta, ar tokius rezultatus jau įmanoma būtų pavadinti LVŽS „išsišokimu“, R.Urbonaitė svarstė, kad tai greičiau yra šios partijos „bandymas šoktelėti į viršų“.
„Manau, tai iš esmės susiję su gana intensyvia R.Karbauskio komunikacija ir taip pat tikslinga komunikacija prieš sprendimus, kurie susiję su Laisvės partijos darbotvarke. Tai yra labai aiški ir tendencinga linija, kuri daliai sukuria tokias emocijas – o emocijos visada yra paveiku – tad natūralu, kad po truputį kai kuriems tas pradeda imponuoti“, – aiškino politologė.
Tiesa, paklausta, kokius klausimus savo ir partijos naudai sėkmingai išnaudoja R.Karbauskis, ji teigė, kad LVŽS vedlys labai nuosekliai žengia keliomis kryptimis.
„Pirmas dalykas – aiškinti, kad S.Skvernelis yra vos ne liberalas ir valstybės išdavikas – tai yra labai antiskvernelinė linija. Pažiūrėkime, kiek pastaruoju metu net istorijų viešina R.Karbauski – nors ten yra tokių, kaip aš sakau, loginių skylių, bet jis labai tendencingai dirba prieš S.Skvernelį ad hominem. Tai yra aiškiai išreikštas negatyvas.
Kitas dalykas – nepamirškime visos liberalios darbotvarkės, nes tai irgi yra vienas pagrindinių R.Karbauskio taikinių. Ir ką jis dar nuolat tendencingai kartoja – Landsbergis, Landsbergis, Landsbergis. Mes žinome šio žodžio emocinį krūvį, ir kaip tai veikia dalį žmonių.
Tai R.Karbauskis, sakyčiau, labai neblogai išmano netgi propagandos technikas, kurias gana tiksliai naudoja“, – komentavo R.Urbonaitė.
Tačiau tai, kad apklausoje valstiečiai šį kartą aplenkė S.Skvernelio įkurtą politinę jėgą, esą yra susiję ir su pačia Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – anot MRU lektorės, S.Skvernelis su savo partija iki šiol neparodo „nieko reikšmingesnio“.
„Buvo keli epizodai, pavyzdžiui, generolo R.Pociaus atleidimas, kur daugiau S.Skvernelio matėme, bet tas kontekstas irgi nepasakyčiau, kad yra labai parankus.
Ką dabar galime stebėti – S.Skvernelio „Vardan Lietuvos“ pradeda praradinėti tą informacinę erdvę ir nebeturi aiškios darbotvarkės, o R.Karbauskis turi gana siaurą, bet jis tikslingai tą kartoja, pramušinėja visų liberalų gretose skyles, kiek yra įmanoma, ir tokiu būdu bando patraukti savo rinkėją“, – teigė R.Urbonaitė.
Priekaištai ir opozicijai
Specialistė pažymėjo, kad, tiek LVŽS, tiek Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ greičiausiai mainosi tais pačiais rinkėjais, tik S.Skvernelio vedama politinė jėga jau praranda naujumo faktorių, todėl jos ateitis kol kas miglota.
„Taigi, čia ne tik R.Karbauskio nuopelnai, bet šiek tiek gelbėja ir kitos aplinkybės, susijusios su pagrindiniais konkurentais. Buvo jie, manau, skaičiavę, kad tas naujumo faktorius kažkiek blės, bet, iš kitos pusės, tą buvo galima kompensuoti tam tikru darbu ir strategija.
Tai šitą variantą mes matome pražiopsotą“, – svarstė politologė.
Anot R.Urbonaitės, šiandien šiai partijai reikia ypač gerai pergalvoti savo strategiją.
„Kitaip tariant, jie turi mesti viltis, kad naujumo faktorius gali kažkiek padėti, nes jis jau išblėsęs, ir ką dabar turime – iš esmės turime pamatyti realią veiksmų kovą. Tu nebegali tikėtis, kad kažkokie kiti išoriniai faktoriai tau gali pagelbėti – jiems reikia veiksmų“, – tvirtino ji.
Tiesa, dar viena detalė, kurią pastebėjo politologė – nepaisant to, kaip dabartinei valdžiai besisektų, opozicinės partijos esą vis tiek neatrodo gerai.
„Kitaip tariant, atrodo, kuo daugiau valdantieji patiria krizių, kuo daugiau yra sunkumų ir iššūkių, kuo daugiau yra rinkėjų nepasitenkinimo bendra situacija valstybėje, tuo opozicijai turėtų būti geriau. Bet ką mes matome – opozicija nesugeba iš to sugeneruoti pakankamai reitingo taškų.
Tai reiškia, kad jie turi padaryti labai geras išvadas, kas yra daroma blogai, ir kodėl rinkėjai jų vis dėlto nemato.
Nes panašu, kad pradėjo daugiau matyti R.Karbauskį, kuris net nėra Seimo narys, nei S.Skvernelį. Čia ir yra tam tikras aspektas, kai partijai reikia daryti rimtesnes išvadas, nes taip tu tikrai gali pradėti buksuoti. Dabar tai pavadinčiau tam tikru buksavimu, bet tu niekaip neišvažiuosi, jei nepradėsi mašinos stumti.
O tam jau reikia konkretaus veiksmo – tu nebegali tiesiog pasėdėti ir pasvarstyti. Tu jau turi veikti“, – įsitikinusi R.Urbonaitė.
Minėtos apklausos duomenimis, už penktoje šių reitingų lentelės vietoje esantį Liberalų sąjūdį rinkimuose, kaip ir spalį, balsuotų 5,8 proc. rinkėjų.
Paprašyti įvardinti politiką, kuris geriausiai tiktų užimti premjero postą, 13,6 proc. apklaustųjų įvardijo dabartinę premjerę, konservatorių atstovę Ingridą Šimonytę (14,4 proc. spalį), antras sąraše – demokratų lyderis S.Skvernelis su 9,4 proc. rinkėjų palaikymu (7,8 proc. spalį).
Socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę, kaip geriausią premjerę, įvardijo 6,5 proc. apklaustųjų (7,8 proc. spalį).
Paprašyti įvertinti Vyriausybės veiklą, teigiamai ir greičiau teigiamai ministrų kabinetą įvertino 27,8 procento apklaustųjų (29,2 proc. spalį), greičiau neigiamai ar neigiamai – 64,4 proc. (spalį – 62,3 proc.), dar 7,8 proc. buvo neapsisprendę dėl vertinimo.
Nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią paklausą naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atliko lapkričio 18 –29 dienomis, jos paklaida siekia 3,1 procento.
