Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) savo ruožtu pažymi, kad naujai į Lietuvą atvykę ukrainiečiai be būsto ir pagalbos neliktų – jau ieškoma, kur skubos atveju būtų galima apgyvendinti būtent šią žiemą atvykusius pabėgėlius.
Nuomotų ir konteinerinius namelius
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai portalui lrytas.lt teigė, kad Lietuva jau rengiasi naujai pabėgėlių iš Ukrainos bangai. Prognozuojama, kad žiemos periodu į Lietuvą gali pasitraukti net apie 60–100 tūkst. žmonių.
„Pasirengimas vykdomas pagal Europos Komisijos patvirtintą planą, kuriuo Lietuva įsipareigojo priimti dar bent 20 tūkst. pabėgėlių.
Nuo karo pradžios mūsų šalyje leidimai gyventi suteikti daugiau kaip 71 tūkst. ukrainiečių, tai sudaro 2,53 proc. šalies gyventojų“, – pateiktame komentare nurodė VRM.
Ministerijos duomenimis, Lietuva yra 4-oje vietoje ES po Čekijos, Lenkijos ir Estijos, priimanti daugiausiai karo pabėgėlių iš Ukrainos.
Savo ruožtu SADM atstovai patikslino, kad per visą laikotarpį nuo karo pradžios į Lietuvą yra atvykę 71 911 Ukrainos karo pabėgėlių, o šalyje įsidarbino jau per 21 tūkst. ukrainiečių – tai pusė visų darbingo amžiaus žmonių.
„Ukrainiečiai dirba visose šalies savivaldybėse. Daugiausia jų dirba didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje – 6,8 tūkst., t.y. beveik kas trečias dirbantis ukrainietis, Kaune – 2,9 tūkst., t.y. kas septintas nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbinęs ukrainietis, Klaipėdoje – 2,6 tūkst. žmonių“, – nurodė SADM.
Pasak ministerijos atstovų, šiuo metu karo pabėgėlių iš Ukrainos srautas yra nuslūgęs.
„Remiantis Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje kaupiama informacija, pastaraisiais mėnesiais kasdien registruojama mažiau nei 100 atvykusių ukrainiečių, palyginimui, vasaros metu per parą atvykdavo apie 150 ukrainiečių“, – portalui lrytas.lt pateiktame komentare teigė SADM.
Visgi, nepaisant sumažėjusių srautų, jeigu situacija keisis, pabėgėlius apgyvendinti gali būti sudėtingiau.
„Stebima, dalijamasi duomenimis apie atvykstančius karo pabėgėlius iš Ukrainos su kitomis valstybėmis, kad prireikus skubos tvarka būtų aktyvuojamos masinio apgyvendinimo vietos, pavyzdžiui, neveikiančios, bet eksploatuojamos mokyklos, ligoninės, kuriose užtikrinamos tik būtinosios sąlygos apsistoti.
Šiandien savivaldybėse dar yra laisvų vietų (lovų), tai dažniausiai vietos pritaikytos apgyvendinimui su baldais, visa reikiama įranga bei sanitariniais mazgais profesinių mokyklų bendrabučiuose, taip pat savivaldybės būstuose, pavyzdžiui, bendruomenės namuose“, – aiškino SADM.
Ministerija pažymėjo, kad, turint omenyje griaunamą Ukrainos infrastruktūrą ir artėjančią žiemą bei prognozuojant karo pabėgėlių iš Ukrainos padidėjimą, savivaldybėse toliau ieškoma neveikiančių mokyklų, ligoninių pastatų, kuriuose būtų galima su savivaldybių pagalba greitai paruošti vietas ukrainiečių apgyvendinimui.
„Svarbu pažymėti, kad taip pat yra svarstomos ir kitos įmanomos ukrainiečių apgyvendinimo galimybės, pavyzdžiui, konteinerinių namelių nuoma“, – tvirtinama komentare.
Pasak ministerijos, siekiant paskatinti šalies gyventojus, verslą, nevyriausybines organizacijas ir kitus juridinius asmenis neatlygintinai suteikti būstą ar kitas tinkamas gyventi patalpas ukrainiečiams, skiriamos kompensacijos. Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų.
„Kompensacija būstą ar kitas tinkamas gyventi patalpas suteikusiems asmenims mokama nuo antro mėnesio, bet ne daugiau kaip už 9 mėnesius ir neviršijant būsto panaudos sutarties galiojimo laikotarpio.
Per „Stiprūs kartu“ apgyvendinta 32 480 Ukrainos piliečių arba 48,7 proc. registruotų ir šiuo metu esančių Lietuvoje Ukrainos piliečių, apie 10 proc. Ukrainos piliečių suteiktas būstas valstybės/savivaldybės pasiūlytose vietose.
Skaičiuojama, kad daugiau nei 40 proc. atvykusių Ukrainos piliečių būstą susirado (nuomojasi) patys“, – nurodė ministerija.
Paramos prašo ir toliau
Pastebima, kad didelė dalis per 10 karo mėnesių savo šalį palikusių ukrainiečių jau spėjo įsitvirtinti juos priėmusiose šalyse, Lietuva – ne išimtis. Pasak ypač daug paramos pabėgėliams teikiančio Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovės Lukos Lesauskaitės, šiandien daug ukrainiečių Lietuvoje sėkmingai dirba, o jų vaikai lanko ugdymo įstaigas.
„Taip pat verta pastebėti, kad ukrainiečiai aktyviai ir labai noriai mokosi lietuvių kalbos – mūsų organizuojami kursai ir grupės visiškai užpildytos, pamokos vyksta tiek gyvai, tiek nuotoliu. Taip pat žmonės aktyviai įsitraukia į mūsų organizuojamas veiklas ir renginius, nori bendrauti, jaustis bendruomenės dalimi“, – pasakojo Raudonojo Kryžiaus atstovė.
Nepaisant to, sunkumų į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams vis dar kyla – pasak pašnekovės, ypač sunku daugiavaikėms šeimoms, negalią turintiems ukraniečiams.
„Jiems pragyventi tikrai nėra paprasta. Jei dar šeimoje auga negalią turintis vaikas, tai problemų ir iššūkių atsiranda dar daugiau, ypač, jei mama turi nuolat rūpintis sergančiuoju ir negali dirbti“, – kalbėjo L.Lesauskaitė.
Anot jos, šiuo metu kartu su Vokietijos Raudonuoju Kryžiumi organizacija dalija prekybos centrų korteles labiausiai pažeidžiamoms šeimoms, kurios atitinka tam tikrus kriterijus – tai vyresni nei 65 metų asmenys arba juos prižiūrintys šeimos nariai, taip pat negalią turintys asmenys arba juos prižiūrintieji šeimos nariai.
„Pagal tai, kiek žmonių kreipiasi dėl paramos, matome, kad poreikis yra didžiulis ir žmonėms finansiškai išties nelengva“, – pažymėjo L.Lesauskaitė.
Raudonojo Kryžiaus atstovė pridūrė, kad įvairiuose Lietuvos miestuose įsikūrusių ukrainiečių poreikiai šiandien yra labai individualūs, tad atskirai atsižvelgiama į kiekvieną situaciją. Visgi pagalbos prašymuose dominuoja kasdienei buičiai reikalingi daiktai.
„Žmonės kreipiasi dėl buitinių prietaisų, patalynės ar kitų namų apyvokos daiktų. Taip pat šeimos kreipiasi dėl įvairių daiktų, skirtų vaikų poreikiams – tai vežimėliai, žaislai, drabužiai, batai. Žmonės vis dar ateina pasiimti higienos paketų ar kortelių higienos priemonėms įsigyti“, – vartijo L.Lesauskaitė.
Tiesa, Raudonojo Kryžiaus organizacija taip pat ruošiasi galimai naujai ukrainiečių karo pabėgėlių bangai – anot L.Lesauskaitės, jų srautai gali pradėti didėti bet kurią dieną, tad tam pasirengti būtina.
„Kol kas pabėgėlių srautas nedidėja, tad galime ruoštis. Būtent tai ir darome kartu su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis, ruošiame apgyvendinimo vietas, įrenginėjame jas, rūpinamės, kad netrūktų baldų ir kitų būtiniausių daiktų.
Kaip tik šiuo metu savo skyriuose renkame patalynę, kad iš anksto apsirūpintume visose apgyvendinimo vietose. Taip pat didiname humanitarinės paramos rezervą, kuriame nuo higienos priemonių iki šiltų pledų.
Taip pat esame apgyvendinimo vietas pasidalinę su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kas už ką būtų atsakingas“, – dėstė ji.
Pažymima, kad šiandien žmonių suaukotos paramos ukrainiečiams užtenka, organizacija jos taip pat gauna ir iš užsienio kolegų bei įvairių verslo įmonių. Tačiau, L.Lesauskaitės teigimu, paramos kiekiai nuo pavasario yra ženkliai sumažėję, tad ji ragina dar kartą pagalvoti apie mažą, bet nuolatinę pagalbą.
„Tai logiška ir paaiškinama. Jei kalbėtume apie verslo įmones, jos tikrai jau nemažai paaukojo, tad neretai išsileido biudžetą, kuris skirtas aukojimui ir paramai. Jei kalbėtume apie žmonių paramą, ji irgi sumažėjusi, nes žmonės jau aukojo ne vienai organizacijai, todėl mes skatiname pagalvoti apie reguliarią, kad ir kelių eurų paramą.
Nors ir nedidelė parama, bet pervedama kiekvieną mėnesį mums užtikrina reguliarumą teikiant pagalbą, o tai labai svarbu. Tad, jei jaučiate, jog jūsų pajamos neleidžia aukoti, pagalvokite apie kelių eurų paramą kiekvieną mėnesį, kuri nesijaus stipriai jūsų kišenei, o mums tai bus didžiulė pagalba“, – tvirtino Raudonojo Kryžiaus atstovė.
L.Lesauskaitė užsiminė ir apie artėjančias žiemos šventes – pasak jos, savanoriai iki šiol organizavo jau ne vieną kalėdinę šventę ukrainiečių šeimoms – iki pat Naujųjų metų vyksta įvairūs pasirodymai, žaidimai ir koncertai.
„Džiaugiamės, kad šeimos aktyviai įsitraukia, dalyvauja ir prašo daugiau tokio pobūdžio renginių, kuomet visi gali susitikti, pajausti bendruomenę, pabūti tarp savų. Kiekviename mieste panašūs renginiai vyks iki pat Naujųjų metų.
Jei būtų žmonių, kurie norėtų kaip nors prisidėti prie švenčių organizavimo, dovanėlių ar skirti pasirodymą, drąsiai kviečiame kreiptis į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus skyrių jūsų mieste“, – ragino ji.
