Premjerė sureagavo į S. Skvernelio pasisakymą, kad klausimas dėl žydų turto yra išspręstas: nežinau, ar klaidinimas, ar prasta atmintis

Premjerei Ingridai Šimonytei kelia nuostabą ekspremjero Sauliaus Skvernelio pasisakymas, kad kompensacijų žydams už nusavintą turtą klausimas yra išspręstas. Pasak jos, kyla klausimas, kodėl tada S. Skvernelis prieš baigdamas savo, kaip premjero, kadenciją, sudarė specialią darbo grupę klausimui dėl privataus žydų turto nagrinėti.

Ingrida Šimonytė ir Saulisu Skvernelis.<br>Lrytas.lt koliažas
Ingrida Šimonytė ir Saulisu Skvernelis.<br>Lrytas.lt koliažas
 Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. <br>Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
 Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. <br>Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 20, 2022, 11:07 AM

„Tai kodėl gi buvęs premjeras Skvernelis, beveik išeidamas iš Vyriausybės sudarė specialią darbo grupę, kuriai vadovauti pavedė tuometiniam Teisingumo ministrui (pavardė), kuri turėjo kaip tik diskutuoti su Lietuvos žydų bendruomene ir kitais grupės nariais apie tai, kokį sprendimą galima būtų rasti dėl privataus turto?“, – antradienį Seime retorinį klausimą uždavė I. Šimonytė.

„Nežinau, ar čia klaidinimas, ar tiesiog prasta atmintis, bet Terezino deklaracija labai aiškiai kalba apie dvi turto rūšys: bendruomeninį turtą, apie kurį mes išties sprendimą esame priėmę ir jau praktiškai baigiama įgyvendinti ir ateinančiais metais bus išmokėta paskutinė kompensacijos dalis pagal įstatymą, kuris buvo priimtas 2010-ais metais ir tai yra faktas. Tas klausimas yra išspręstas ir niekas šito neneigia. Kita dalis yra privataus turto, kurio buvo atimta iš žydų tautybės žmonių tose šalyse, kuriose vyko Holokaustas, tikrai daugybė“, – pridūrė ji.

Politikė pažymėjo, kad privatų turtą dalis žydų tautybės žmonių turėjo galimybę susigrąžinti pagal bendrus restitucijos pagrindus, bet tokių buvo tik nedidelė dalis. Anot jos, priėmus svarstomą įstatymą būtų atkurtas teisingumas.

„Dalis žmonių turėjo galimybę susigrąžinti pagal bendrus restitucijos pagrindus, bet tai tikrai nedidelė dalis, nes dalis neturėjo pilietybės, o didžioji turto dalis, deja, yra bešeimininkė, todėl, kad Lietuvoje buvo nužudyta absoliučiai didžioji dalis Lietuvos gyvenusių žydų. Tokiu būdu ta kompensacija negali atitekti jų kažkokiems įpėdiniams ar paveldėtojams tiesiogiai, bet per bendruomene, per tuos žmones, kurie išliko, kurie tęsė savo gyvenimą Lietuvoje, per juos būtų ta kompensacija tiesiog išmokėta ir būtų atkurtas teisingumas“, – sakė Vyriausybės vadovė.

I. Šimonytė akcentavo, kad bendruomeninio žydų turto grąžinimo klausimą Lietuva yra išsprendusi ir praktiškai pabaigus, tačiau moralinė skola išlikusi dėl privataus turto grąžinimo.

„Kita dalis, kuri yra privataus turto, kur nėra įmanoma atlyginti 100 proc. tiksliai, nes daugiausiai žmonės bus neišlikę, jų palikuonys bus neišlikę dėl to, kas įvyko. Bet moralinė skola lieka ir tokiu būdu pasitelkiant kitų valstybių, konkrečiai Čekijos pavyzdį, tiems žmonėms, kuriuos dar galėsime identifikuoti ir kuriems bus galima kompensuoti tiesiogiai, tas bus padaryta, o likusi dalis atiteks bendruomenei, bendruomenės reikmėms“, – tvirtino premjerė.

Antradienį Seimas svarstys ar pritarti premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma žydams išmokėti kompensacijas už praėjusio amžiaus viduryje nusavintą privatų turtą.

Po svarstymo įstatymo projektą palaikė 54 Seimo nariai, susilaikė – 7, prieš pasisakė 1 Seimo narys.

Įstatymo pakeitimuose numatoma, kad už visą privatų, įskaitant ir bešeimininkį, nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų, būtų mokama simbolinė piniginė kompensacija. Tam būtų skiriama papildomi 37 mln. eurų, kompensacijos būtų pradėtos mokėti 2024 m. Įstatymas apibrėžtų tokių kompensacijų dydį, mokėjimo terminus, tvarką bei galimo naudojimo paskirtis.

Anksčiau premjerė yra pasiūliusi, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai galėtų tapti muziejumi ar memorialu, skirtu Lietuvos žydų istorijai. Paklausta, kaip klostosi šios idėjos įgyvendinimas, I. Šimonytė teigė, kad situacija nėra paprasta ir sprendimai yra sudėtingesni, nei dėl kompensacijų už nusavintą turtą.

Vis tik Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis tvirtina, kad jo atstovaujama frakcija nepalaikys siūlymo skirti kompensacijas žydams už nusavintą turtą. Pasak jo, klausimas yra išspręstas, o jo kėlimas iš naujo yra nesuprantamas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?