Kaip trečiadienį pranešė Seimo narių grupę Konstituciniame Teisme atstovausianti Lietuvos regionų frakcijos parlamentarė Agnė Širinskienė, opozicinėms Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos frakcijoms, demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei priklausantys Seimo nariai prašo ištirti, ar LRT įstatymo nuostatos ir tai, kad jų pagrindu nėra nustatoma veiksminga, nepriklausoma visuomeninio transliuotojo kontrolės sistema, neprieštarauja iš Konstitucijos kylančiai visuomeninio transliuotojo ypatingai konstitucinei misijai.
„Mūsų, 37 Seimo narių, įsitikinimu, dabartinės LRT įstatymo normos neįtvirtina tokios visuomeninio transliuotojo kontrolės, kurio poreikį akcentuoja Konstitucinio teismo formuluojama doktrina“, – pranešime cituojama A. Širinskienė.
Jos teigimu, Konstitucinis Teismas savo praktikoje pažymi, jog pagal Konstituciją reguliuojant visuomeninio transliuotojo veiklą turi būti nustatytas toks jo veiklos kontrolės modelis, kuris sudarytų galimybes valstybei veiksmingai kontroliuoti, kaip visuomeninis transliuotojas įgyvendina savo konstitucinę misiją ir naudoja jai įgyvendinti skirtus išteklius.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė savo ruožtu teigia, jog iš to, kas pateikiama viešojoje erdvėje, matosi, jog skundas „nepagrįstas jokiais faktais“.
„Daugelis pasirašiusiųjų skundą praeitoje kadencijoje buvo valdančioje daugumoje, priėmusioje naująjį LRT įstatymą, kuriuo buvo sustiprintas LRT valdymas, atskaitomybė ir įvairūs kontrolės mechanizmai, – BNS atsiųstame komentare teigė transliuotojo vadovė. – Dalis šių Seimo narių dalyvavo darbo grupėje, rengusioje šį įstatymą. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Komisija yra atmetusi komercinės žiniasklaidos skundą dėl LRT finansavimo modelio.“
„Konstitucinis Teismas jau ne kartą yra pasisakęs LRT valdymo ir finansavimo klausimais. Tikimės, kad šis skundas netaps dar vienos kampanijos, siekiančios pakirsti LRT nepriklausomumą, pradžia“, – pridūrė ji.
Pasak A. Širinskienės, dabartinis nacionalinio transliuotojo finansų kontrolės modelis nėra suderintas ir su Europos Komisija ir neatitinka jos nustatytų valstybės pagalbos taisyklių, nes LRT iš esmės yra atskaitinga pati sau, jos nekontroliuoja nepriklausomos išorinės kontrolės institucijos, priešingai nei kitų šalių visuomeninius transliuotojus.
Tai, pasak parlamentarės, vis labiau riboja kitų žiniasklaidos priemonių konkurenciją ir iškreipia rinką.
„Tai ypač svarbu kasmet augant LRT finansavimui iš valstybės biudžeto, kuris kitais metais siekia daugiau kaip 60 mln. eurų. Svarbu tai, kad mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas specialiai LRT misijai įgyvendinti būtų tinkamai kontroliuojamas, remiantis ne tik nacionaline teise, bet ir užsienio šalių praktika, Europos Komisijos taisyklėmis. Tad Lietuva nebeturėtų delsti ir nustatyti tinkamus kontrolės mechanizmus, paremtus gerąja praktika, ir tai įtvirtinti nacionaliniuose teisės aktuose“, – teigė ji.
Seimo narių kreipimesi į KT pažymima, kad egzistuojanti LRT struktūra, taip pat vidinės ir išorinės institucijos, bent iš dalies susijusios su visuomeninio transliuotojo veiklos priežiūra, neužtikrina veiksmingos, nepriklausomos ir nuolatinės LRT kontrolės.
