„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo, nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – teigiama BNS atsiųstame Prezidentūros komentare.
Jame prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrus „pagaliau susitelkti bendram darbui su Vokietija, kad sąjungininkų brigada kuo greičiau atvyktų į Lietuvą ir nebekelti vidinio politikavimo į tarptautinį lygmenį“.
Vilniui ir Berlynui skirtingai suprantant vokiečių brigados priskyrimą Lietuvai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį viešai paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus tikslinti susitarimą dėl brigados dislokavimo šalyje.
„Galbūt, turbūt tie žmonės turi grįžti prie susitarimo ir pakartoti, kad Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kad yra brigada Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta, tiesiog norime užtvirtinti tą faktą. Bet tą turi padaryti žmonės, kurie tą susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministras.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą.
Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
Tai šalies viduje sukėlė diskusijas dėl Vokietijos įsipareigojimų Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį „Delfi“ sakė, kad jo ir Vokietijos kanclerio susitarimo tekstas yra „pakankamai aiškus“.
„Mes lygioje vietoje kartais sudarome sau problemų, imdami interpretuoti, kažką savaip svarstyti. Tekstas yra pakankamai aiškus: Vokietija stengiasi padidinti savo karinę paramą čia, Lietuvoje, iki brigados lygio“, – sakė G. Nausėda.
G. Landsbergis savo ruožtu pabrėžė neoficialiuose pokalbiuose girdintis teiginius, jog „susitarimo metu visiems buvo aišku, kad susitarta taip, kaip supranta Berlynas“.
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas (Matijas Zonas) šią savaitę pareiškė, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Diskusijoje Seime pasisakęs ambasadorius pabrėžė, kad viešoje erdvėje kilę debatai dėl Vokietijos įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą įgavo nepasitikėjimo atspalvį ir tai žeidžia Vokietiją, be to, ši diskusija yra „ardanti ir žalinga“.
G. Landsbergis teigė esąs nustebintas tokių pareiškimų, nes „nėra įprasta ambasadoriams vertinti šalies vidaus procesų“.
