Mielieji,
šv. Kūčios visada atneša tą taip trokštamą šilumos ir jaukumo nuojautą. Nors švenčiame Kūčias kasmet, kiekvienąsyk jos būna kitokios – džiaugiamės artimųjų pasiekimais, išgyvename dėl praradimų ir netekčių. Laukdami Didžiojo gimimo stebuklo, ypač gerai suvokiame, koks gražus ir nepakartojamas yra Gyvenimas. Apglėbia ramybės jausmas, kad viskas bus gerai... Pasaulyje, Tėvynėje, mūsų namuose.
Juk mums reikia tiek nedaug – taikos, brangiausių žmonių šypsenos ir švelnaus prisilietimo. Dar – truputėlio sėkmės ir šviesos. Šviesos, kuri palydėtų mus į naujus metus, stiprindama ir globodama visus, kam šiandien reikia pagalbos. Šįvakar kreipiuosi į Lietuvos žmones, kurių gebėjimu atlaikyti istorijos išbandymus žavimasi toli už mūsų Tėvynės ribų. Žmones, kurie ne Griovimu, o Kūryba įprasmino iškovotą laisvę. Žmones, kurie per tris Nepriklausomybės dešimtmečius jau nuveikė tiek daug. Stabtelėkime, susikaupkime, pasidžiaukime buvimo kartu akimirkomis ir tęskime skrydį, kurio vardas – Lietuva.
Šiandien ši mūsų bendrystė kaip niekada reikalinga. Viltis ir šviesa, sklindanti iš namų į namus, į žmonių, ypač mažųjų širdis, tegul sukuria šv. Kalėdų stebuklą, globodama visus tuos, kam šiandien reikia pagalbos.
Jaukios ramumos ir artumo jausmo kupino Kūčių vakaro.
Šviesių ir laimingų šv. Kalėdų kiekvienam Lietuvos žmogui, kad ir kur jis šiandien būtų!
