Pasak specialistų, neseniai apie derybas vėl prakalbęs Rusijos vadovas Vladimiras Putinas neabejotinai turi slaptų kėslų, savo ruožtu Ukraina ant Kremliaus kabliuko užkibti neturėtų.
Rusų įžvalgos nepasitvirtina
Ukrainos generalinis štabas skelbė, kad pirmąją Kalėdų dieną Rusija jos teritorijoje apšaudė daugiau nei 65 gyvenvietes. Viename interviu savaitgalį Rusijos prezidentas V.Putinas pareiškė, kad yra pasirengęs „derėtis su visais šiame procese dalyvaujančiais asmenimis dėl priimtinų sprendimų“. Tuo metu Kijevas sako, kad Rusijai reikėtų grįžti į realybę.
Pasak karybos eksperto Egidijaus Papečkio, nors apie derybas kalbėti tinkamas laikas yra visada, visi puikiai supranta, kad Rusija jokių derybų net ir nesiekia.
„Rusija nori laimėti laiko, nes padėtis fronte šiuo metu yra visiškai nepalanki, tarptautinės bendruomenės atsistatymas yra visiškai nepalankus Rusijos agresijos atveju.
Kremlius susidūrė su savo klaidingomis įžvalgomis, kurias ne tik karo pradžioje padarė, bet ir per visą karo eigą buvo padaryta daugybė klaidingų prielaidų – pavyzdžiui, paskutinė prielaida, kad ateis žiema, ir Europa, išsigandusi energetinių resursų kainų kilimo, infliacijos, ims ir pasiduos, pradės spausti Ukrainą sėsti prie derybų stalo, sutikti su Rusijos reikalavimais“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ aiškino karybos ekspertas.
Tačiau, anot E.Papečkio, kol kas nei viena tokia Kremliaus įžvalga nepasitvirtino.
„Jie dabar yra pakankamai sudėtingoje padėtyje, ir apie tai, kad reikėtų derėtis, kalba jau seniai. Bet visiškai nėra net užuominų apie tai, kad būtų kokie nors Ukrainos lūkesčius atitinkantys kompromisiniai sprendimai.
Rusija ir toliau kalba apie tai, kad sieks ir pasieks savo tikslus, tai akivaizdu, kad Rusija, Kremlius derybas mato tik kaip pauzę, kuri leistų sukaupti resursus puolimui ir pamėginti perlaužti karo eigą savo naudai“, – tvirtino ekspertas.
Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas pareiškė, kad Ukraina turi įvykdyti Maskvos pasiūlymus dėl „naujų Rusijos teritorijų“, kitaip Rusijos kariuomenė imsis veiksmų, bet E.Papečkys tai visgi vadina informacinio karo dalimi.
„Kremlius puikiai supranta, kad Ukrainos neišgąsdinsi. Ukraina taip pat šauna informacinį šūvį, kalbėdama apie galimas derybas vasario pabaigoje – Rusijai duodama suprasti, kad iki vasario pabaigos gali atsikovoti visas okupuotas teritorijas arba bent dalį jų.
Tai yra šaudymasis informaciniais šūviais ir mėginimas paveikti tarptautinę bendruomenę, ypač europiečius, mėginant įpiršti tokį naratyvą, kad Rusija sutiktų derėtis, bet Ukraina nesutinka, ir neva tik dėl Ukrainos yra vilkinama karo pabaiga“, – aiškino pašnekovas.
Pasak E.Papečkio, karo fronte abi pusės dabar viena kitą sekina beprasmiuose mūšiuose.
„Nėra daroma jokių gilesnių puolamųjų operacijų, tiesiog žmonės kiekvieną dieną žūsta fronte tik kovodami ir pasislinkdami vieną metrą pirmyn ar atgal“, – vertino jis.
Lemiamas lūžis įvyktų jau kitais metais?
Anot karybos eksperto, ukrainiečiai negali sutikti sėsti prie jokių derybų stalo, kol Rusijos kariuomenė nebus išvesta iš Ukrainos, o Rusija to daryti esą tikrai neketina. Tiesa, paklaustas, ar įmanomas toks scenarijus, kad Ukraina jau kitais metais laimėtų karą, jis įžvelgė ir teigiamų tendencijų.
„Jeigu situacija klostysis kaip ir dabar, tai ukrainiečiai kitais metais įvykdys keletą sėkmingų puolamųjų operacijų ir turėtų išvaduoti okupuotą Ukrainos teritoriją. Bent jau tą, kuri okupuota po vasario 24-osios. Tačiau labai realu, kad ukrainiečiams gali pavykti įsiveržti į Krymą ir galbūt net jį atsiimti“, – vertino E.Papečkys.
Savo ruožtu politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala taip pat abejojo, ar Rusijos ir Ukrainos derybos artimiausiu metu galėtų įvykti.
„Manau, šiandien konstatuojama, kad tai nėra tikras noras kalbėtis ir derėtis – tai yra bandymas labiau laimėti laiko, bandymas mobilizuoti tuos karius, kurie šiuo metu mobilizuojami Rusijoje, bandymas atkurti prarastus pajėgumus, kad nebūtų sudarytos sąlygos Ukrainai papildomai atsiimti teritorijų, kurios teisėtai Ukrainai ir priklauso“, – tvirtino L.Kojala.
Tačiau Ukraina ant šio kabliuko, pasak politologo, tikrai nekimba.
„Ukraina labai aiškiai deklaruoja siekį išvaduoti visas okupuotas teritorijas. <...>
Mums yra labai svarbu, kad Vakarų šalys taip pat nėra linkusios teigti, kad derybos savaime yra siekiamybė – taip, visi norėtų, kad situacija būtų geresnė, kad agresija baigtųsi, bet kartu Ukraina nėra spaudžiama dėl to, kad derėtųsi vardan derybų, net jei tai reikštų tik laikiną karo veiksmų sumažinimą, neužtikrinant ilgalaikės taikos, ir to, kad agresorius būtų pralaimėjęs šioje situacijoje“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo L.Kojala.
Pasak jo, Kremlius šiandien tikrai nėra linkęs atsisakyti karo veiksmų bei okupuotų teritorijų, tad įtakos tam nedarytų net tam tikros valstybės „tarpininkės“.
