Būsimiems savivaldos rinkimams ruošiasi ne tik Lietuvos politikai: įvardijo Kremliaus sėkmės pavyzdžius

Lietuvos politikams ruošiantis artėjantiems savivaldos rinkimams kovo pradžioje, šiems rinkimams ruošiasi ir Kremlius, pabrėžia politikos analitikas Marius Laurinavičius. Anot jo, nematomas Rusijos karas Vakaruose šiuo metu vyksta dar intensyviau negu vyko iki karo Ukrainoje pradžios, ir dabar tai yra pagrindinis Kremliaus prioritetas.

Rinkimai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rinkimai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rinkimai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Rinkimai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Marius Laurinavičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Marius Laurinavičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Rinkimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Rinkimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Rinkimai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Rinkimai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 6, 2023, 5:04 PM

Kokių tikslų siekia?

Destabilizacijos šalyje, didesnės įtakos siekianti Rusijos veikla niekada nesibaigia, todėl tikėtis, kad šį kartą Kremlius nesiruošia kištis į savivaldos rinkimus Lietuvoje, būtų naivu, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ įspėjo M.Laurinavičius.

„Tuo pačiu, reikia pasakyti, kad ne Lietuva yra prioritetas tame nematomo karo fronte – o tas nematomo karo frontas Vakaruose Rusijai dabar yra net svarbesnis nei tikrasis frontas ar tai, kas vyksta karo lauke Ukrainoje.

Šiame nematomo karo fronte prioritetas yra didžiosios šalys, kurios gali paveikti viso NATO Aljanso ar Vakarų valstybių sprendimus apskritai. Visos pagrindinės pastangos sutelktos į tas šalis, kurios tikrai gali daryti didesnę įtaką bendriems sprendimams“, – pabrėžė M.Laurinavičius.

Anot jo, Lietuvos pozicija Vakarams, NATO ir Europos Sąjungos valstybėms yra aiški, todėl Rusija neturi daug vilčių, kad ji galėtų pasikeisti – net jei Rusija labai stipriai kištųsi į vienus ar kitus rinkimus.

Vis dėlto, M.Laurinavičiaus teigimu, Rusija turi ne tik trumpalaikius tikslus dabartinio karo ar rinkimų akivaizdoje, bet ir ilgalaikius – o pastarųjų Lietuvoje Kremlius turi nemažai.

„Kai kalbame apie Rusijos įtaką, jos projektus, nebūtinai pergalė rinkimuose yra pagrindinis tikslas. Pagrindinis tikslas yra poveikis visuomenei, skaldantis poveikis, ko jiems dažniausiai ir reikia – kad jie turėtų kažkokią jėgą, galinčią skaldyti visuomenę, ją silpninti.

To jiems visiškai pakanka, net jeigu ta politinė jėga ar visuomeninis judėjimas neturi net teorinių galimybių paimti valdžią ar būti valdančiojoje koalicijoje. Tokių veikėjų jiems visada reikia, todėl tą veiklą jie vysto nuolat“, – pabrėžė jis.

Kokios šalys yra Rusijos taikiklyje?

Vertindamas, kurios valstybės šiuo metu galėtų būti Rusijos prioritetų sąraše, M.Laurinavičius įvardijo Italijos, Slovakijos, Vokietijos pavyzdžius.

Anot jo, Italijos pavyzdys, šios šalies vyriausybės vairą perėmus Giorgia Meloni, yra iškalbingas.

„Kai kas sako, kad po rinkimų neva nepasikeitė G.Meloni vyriausybės pozicija. G.Meloni vyriausybė valdžioje jau yra trečią mėnesį, o kol kas nematėme jokio naujo ginkluotės tiekimo paketo Ukrainai patvirtinimo. Kalbama, kad tai nesustos, bet buvusi vyriausybė buvo patvirtinusi penkis pagalbos paketus, naujoji – nei vieno“, – pastebėjo analitikas.

M.Laurinavičius įsitikinęs, kad Rusija prisidėjo prie buvusios Italijos vyriausybės griūties, o naujoji vyriausybė, kurioje yra dvi atvirai prorusiškos jėgos ir G.Meloni partija, kuri, analitiko įsitikinimu, dabar apsimestinai laikosi anti-putiniškos pozicijos, yra naudinga Kremliui.

Kitas Rusijos prioritetas, anot M.Laurinavičiaus, galėtų būti Slovakija, kurioje krito antikremliška, proukranietiška vyriausybė.

„Jeigu Europos Sąjungoje atsirastų dar viena, nors ir nelabai didelės šalies, tokia vyriausybė, kaip Vengrijos, tai Rusijai būtų toks tikslas, dėl kurio jie galėtų dėti daug didesnes pastangas negu Lietuvoje“, – įsitikinęs jis.

Tuo metu Vokietijoje aktyviai stiprinamas naratyvas, neva Rusijos pralaimėjimas kare Ukrainoje būtų pavojingas Vakarams, bandoma įpiršti mintį, kad po karo toliau reikės bendradarbiauti su Rusija.

Kokie veikimo metodai naudojami?

Pasak M.Laurinavičiaus, Rusija veikia įvairiais būdais. Vienas iš jų – vienos ar kitos valstybės interesų ieškojimas, ar tai būtų nafta, ar dujos. Taip pat pasitelkiami Rusijos agentai – jų yra ir tarp politikų, ir tarp valstybės tarnautojų.

„Visai neseniai Vokietijoje atskleistas didžiulis šnipas pačiose saugumo struktūrose, kuris net perdavinėjo informaciją apie Ukrainą. Tokie veikimo metodai yra žinomi ir aiškūs“, – kalbėjo jis.

Tiesa, toje pačioje Vokietijoje matomi veikimo metodai gerai žinomi ir Lietuvoje – pavyzdžiui, Rusijos agentų organizuojamos visuomenės protesto akcijos prieš ginklų tiekimą Ukrainai. Tokios akcijos įvyko ir Italijoje bei Suomijoje.

„Rusijos ginklu gali virsti bet kas – ir kultūra, ir sportas. Todėl visi pasakymai, neva reikia atskirti kultūrą nuo politikos, verslą nuo poltiikos yra ne tik klaidingi, bet demaskuoja visišką nesupratimą, kaip veikia Rusija“, – pabrėžė M.Laurinavičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.