Pasak jo anūkas ne pirmą kartą kritikuojamas už tai, kad aiškiai ir griežtai pasisako dėl Lietuvos saugumo.
„Tai yra detalės. Iš tikrųjų ministras Gabrielius Landsbergis sulaukė nebe pirmos kritikos dėl to, kad labai aiškiai ir griežtai kai kada pasako, kad Lietuva būtų apsaugota. Kiek galima labiau apsaugota nuo to baisaus monstro, kuris čia pat, Rytuose nuo mūsų. Rusija, kartu su Baltarusija, yra didžioji grėsmė visiems. Lietuva yra pirmoji“, – LRT laidoje „Dienos tema“ sakė V. Landsbergis.
„Dėl tos brigados yra viskas gana aišku. Tiktai galbūt išsiskiria tam tikri niuansai. Ar ta brigada, kuri atsiras Lietuvoje, ir bus čia dislokuota? Jau dabar yra tam ruošiamasi taip, kaip ir Lietuva ruošėsi, kad čia turi būti sukurtos sąlygos Vokietijai. Iš tikrųjų tai yra NATO šalis, ir mes esame NATO šalis. Mes, kaip visa Šiaurės Atlanto sąjunga, esame įsipareigoję ginti vieni kitus“, – savo poziciją Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje klausimu išsakė prof. V. Landsbergis.
Jo teigimu, Vokietija yra įsipareigojusi pirmiausiai ginti Lietuvą, kol prie Lietuvos gynybos prisijungs kitos aljanso šalys.
„Vokietija yra čia pat ir todėl jos įsipareigojimas yra labai svarbus ir brangintinas. Būtų gera turėti kokią nors sutartą veiksmų ir pasirengimo darbų sistemą, kuri būtų viešai matoma. Ką Lietuva per kiek laiko turi padaryti, daro ir atsiskaito viešai, sąjungininkams, ne tik Vokietijai, bet ir visai Šiaurės Atlanto sąjungai.
Atėjus laikui, kai Lietuvoje jau bus sąlygos ir kareivinėms, ir visai kariuomenės išlaikymo įrangai, ir poligonai treniruotėms, kariuomenė visą laiką turi būti kovinės parengties, ji turi treniruotis ir taip toliau. Tai daug dalykų dar reikia padaryti, taip pat ir Vokietijoje. Būtų gerai, kad būtų matomas ir tam tikras Vokietijos tvarkaraštis“, – sakė profesorius.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
