R. Šukio bylą dėl VSD informacijos nagrinės išplėstinė LAT septynių teisėjų kolegija

Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija nagrinės bylą, kurioje buvęs vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys ginčija žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).

Raimondas Šukys.<br>D.Umbraso nuotr.
Raimondas Šukys.<br>D.Umbraso nuotr.
Raimondas Šukys.<br>D.Umbraso nuotr.
Raimondas Šukys.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Ingrida Steniulienė

2023-01-07 09:13

Šią bylą kasacine tvarka jau nagrinėjo šio teismo trijų teisėjų kolegija, ji savo verdikto dėl šalių ginčo trečiadienį nepaskelbė ir nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei šio teismo kolegijai.

„Byla nagrinėta kelis kartus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, gauti du kasaciniai skundai, kuriuose nurodytas ir kasacijos pagrindas – skirtinga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika“, – BNS nurodė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Ginčas kyla dėl NSGK 2018 pateiktos informacijos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) tuomet nurodė, kad koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) atstovai 2009-aisiais svarstė R. Šukį, kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus, kalbėta apie jam bandytą daryti poveikį, koncernui siekiant laimėti sveikatos įstaigų statybų pirkimus.

Seimo kanceliarija ir VSD apskundė teismo sprendimą, įpareigojusį paskelbti žvalgybos parlamentui teiktos informacijos paneigimą apie buvusį vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrą R. Šukį.

Šalies prašymu teismo sprendimo vykdymas yra sustabdytas, kol savo verdikto nepaskelbs Aukščiausiasis Teismas. Tai padaryta pernai birželį priėmus Seimo kanceliarijos kasacinį skundą.

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad yra pagrindas šią dalį sustabdyti, nes tai bus kasacinio nagrinėjimo dalykas“, – BNS teigė teismo atstovė.

Seimo kanceliarijai šioje byloje atstovaujanti advokatė Liudvika Meškauskaitė prašo atmesti R. Šukio ieškinį, nes, jos manymu, prieš tai bylą nagrinėjęs teismas pakankamai neįsigilino į teisinį kvalifikavimą ir visuomenės informavimo principus pritaikė institucijos parengto dokumento turiniui.

Pasak jos, institucijų veiksmai buvo išnagrinėti administraciniuose teismuose, buvo patvirtinta, kad VSD veiksmai, renkant, rengiant ir pateikiant informaciją buvo teisėti. Be to, administraciniai teismai patvirtino, kad buvo visuomenės interesas tokią informaciją išslaptinti ir su ja supažindinti visuomenę.

Prieš metus, pernai sausį, Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo Seimą paskelbti paneigimą dėl VSD informacijos apie R. Šukį, nusprendęs, jog ginčo teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą.

Teismas teigė, kad savo sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje jau pateiktais išaiškinimais, kad NSGK priėmus sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir VSD pažymą, komitetas prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.

Apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui pateikė ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujančio VSD advokatė Kristina Čeredničenkaitė prašo pakeisti teismo sprendimą – panaikinti jį ir ieškinį atmesti.

Jos manymu, dokumento įkėlimas į teisės aktų sistemą nėra informacijos paskleidimas, tai teisės aktu reglamentuota veikla ir tai negali būti prilyginama viešam informacijos paskleidimui.

R. Šukys teisme ginčijo žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam NSGK.

Šioje vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.

VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant laimėti statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

Ši informacija Seimo NSGK teikta dėl to, kad komitetas atliko tyrimą dėl verslo poveikio politikai.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

Vilniaus apygardos teismas pernai koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos baudžiamojoje byloje visus kaltinamuosius išteisino, tačiau prokuratūra šį nuosprendį apskundė. Dabar bylą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

Koncernas „MG Baltic“ 2021 metų vasarą pakeitė pavadinimą į „MG Grupė“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.