„Einame į savotišką susinaikinimą“: su negailestinga statistika susidūrę politikai griebėsi imigracijos kortos

Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva jau netrukus susidurs su stipria demografijos krize – prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – vos 2 mln. Dėl šios problemos Seime pernai suburta speciali darbo grupė kaip vieną iš išeičių mato ir migracijos politikos posūkį į didesnį atvirumą – tiesa, tai politikų tarpe jau spėjo iššaukti diskusijų.

Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva jau netrukus susidurs su stipria demografijos krize – prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – vos 2 mln.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva jau netrukus susidurs su stipria demografijos krize – prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – vos 2 mln.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva jau netrukus susidurs su stipria demografijos krize – prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – vos 2 mln.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva jau netrukus susidurs su stipria demografijos krize – prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – vos 2 mln.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva jau netrukus susidurs su stipria demografijos krize – prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – vos 2 mln.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva jau netrukus susidurs su stipria demografijos krize – prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – vos 2 mln.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva jau netrukus susidurs su stipria demografijos krize – prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – vos 2 mln.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva jau netrukus susidurs su stipria demografijos krize – prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – vos 2 mln.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Justas Džiugelis<br>T.Bauro nuotr.
Justas Džiugelis<br>T.Bauro nuotr.
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva jau netrukus susidurs su stipria demografijos krize – prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – vos 2 mln.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva jau netrukus susidurs su stipria demografijos krize – prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – vos 2 mln.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Aurelijus Veryga<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Imigracija<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Imigracija<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva jau netrukus susidurs su stipria demografijos krize – prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – vos 2 mln.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva jau netrukus susidurs su stipria demografijos krize – prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – vos 2 mln.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva jau netrukus susidurs su stipria demografijos krize – prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – vos 2 mln.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva jau netrukus susidurs su stipria demografijos krize – prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – vos 2 mln.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Aurelijus Veryga<br>T.Bauro nuotr.
Aurelijus Veryga<br>T.Bauro nuotr.
Justas Džiugelis<br>D.Umbraso nuotr.
Justas Džiugelis<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Jan 10, 2023, 9:54 AM, atnaujinta Jan 10, 2023, 1:01 PM

Pavyzdžiui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga pirmiausia ragina atsigręžti į pačios Lietuvos problemas bei tai, kad ir dėl pačios valstybės daromų klaidų didelė dalis šalies gyventojų šiandien net nenori ir neplanuoja turėti vaikų.

Ragina nesustoti diskutuoti

Seimo valdybos iniciatyva parlamente pernai buvo suburta darbo grupė, kuria siekiama spręsti darbo rinkos bei demografijos problemas.

Kaip rašoma parengtame dokumente, nuo 1992 m., kai gyventojų skaičius Lietuvoje buvo pasiekęs maksimumą, iki 2021 m. lapkričio 1 d. gyventojų Lietuvoje sumažėjo 25,05 proc., arba 928 308 gyventojų. Tai yra – daugiau nei šiuo metu gyvena Vilniuje ir Kaune kartu sudėjus.

Išskiriamos dvi pagrindinės gyventojų skaičiaus mažėjimo ilguoju laikotarpiu priežastys: neigiami gyventojų prieaugio ir migracijos balansai.

„Šiuo metu Lietuvoje galiojanti imigracijos politika yra sudėtinga ir neatliepianti poreikių – ūkio subjektai negali lengvai įdarbinti jiems trūkstamos darbo jėgos, o norintys į Lietuvą atvykti gyventi, dirbti ir kurti šeimas negali lengvai to padaryti.

Darbo rinkos tendencijos rodo, kad egzistuoja didelis darbuotojų poreikis, o vietiniai bedarbiai nėra linkę tų laisvų darbo vietų užpildyti. Sudėtingi darbo migracijos procesai skatina imtis šešėlio ir bandyti tuos procesus apeiti. Nuo tokių nelegalių praktikų nukenčia tiek patys ūkio subjektai, tiek užsieniečiai, kuriems neužtikrinamos socialinės garantijos, sąžiningi atlyginimai ar tinkamos darbo sąlygos.

Dabartinė imigracijos politika neatliepia ir socialinių tikslų, nes darbo užmokestis šalyje kyla dėl globalios konkurencijos, tačiau visuomenei senėjant ir mažėjant darbingo amžiaus žmonių, ateityje bus vis sunkiau užtikrinti socialines garantijas negalintiems dirbti“, – rašoma darbo grupės išvadose.

Šiai grupei vadovavęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Justas Džiugelis aiškino, kad per metus buvo suformuotos rekomendacijos dėl demografijos, imigracijos, depopuliacijos problemų sprendimo. Kaip vieną sprendimo būdų grupė pateikė su lankstesne migracijos politika susijusius pokyčius.

„Posėdžiavome gana intensyviai, turėjome 14 posėdžių įvairiais klausimais, ir metų pabaigoje pateikėme rekomendacijų dokumentą Seimo valdybai.

Iš tų rekomendacijų aš išskirčiau tam tikrus blokus – tai emigravusių Lietuvos gyventojų reemigracija, pradedant nuo nuoseklių veiksmų ir tam tikros kampanijos pradėjimo, taip pat siūlėme progresyvią šeimos politiką, kuria siekiama stabilizuoti ir padidinti gimstamumą. Ypatingą dėmesį turėtume skirti sveikatos priežiūrai, nes Lietuva, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, Europoje yra labiausiai serganti visuomenė.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į ilgalaikės imigracijos politikos suformavimą, kurio šiandien neturime arba jis yra labai fragmentuotas, priklausomai nuo to, kokia politinė jėga valdo Vyriausybę“, – dėstė J.Džiugelis.

Anot parlamentaro, svarbus yra ir užsieniečių laikino darbo bei rezidavimo Lietuvoje sąlygų gerinimas.

„Mes rėmėmės Lenkijos modeliu – ji, kaip žinia, yra konservatyvi valstybė, bet pakankamai lanksčiai žiūrinti į migracijos politiką. Kuo Lietuva skiriasi nuo Lenkijos – tuo, kad Lietuvoje iš esmės patvirtintas trūkstamų profesijų sąrašas, jis yra tvirtinamas vyriausybinių institucijų, pradedant nuo Užimtumo tarnybos, Migracijos departamento, ir yra šiek tiek supaprastinta tvarka toms profesijoms atvykti į Lietuvą.

Bet po ilgų diskusijų su socialiniais partneriais ir ekspertais priėjome prie išvados, kad tai neatliepia realių verslo lūkesčių, todėl siūlome sekti Lenkijos pavyzdžiu. Ji yra pasirinkusi prioritetines valstybes, iš kurių yra lengviau atidaromos durys dirbantiesiems iš užsienio. Lenkija yra pasirinkusi Sakartvelą, Ukrainą, Armėniją, Baltarusija kol kas taip pat yra tame sąraše.

Ir iš ten žmonės gali sparčiau atvykti ir dirbti Lenkijos teritorijoje, tad mes tokį patį modelį siūlome taikyti Lietuvoje, siekiant, kad Lietuvą taptų konkurencinga“, – portalui lrytas.lt aiškino J.Džiugelis.

Tiesa, savo pastebėjimus apie imigraciją, kaip būdą mažinant išvardintas problemas, jau viešai išsakė ir kiti Seimo nariai. Pavyzdžiui, konservatorius Matas Maldeikis tvirtino, kad net Vakarų valstybės nesugebėjo sėkmingai integruoti migrantų, o toks būdas ateityje sukeltų dar daugiau problemų.

„Imigracija nėra demografinių bėdų sprendimas – tai tik problemos atidėjimas, kai, sulaukus kritinės migrantų masės, turėsime naujų, jau neišsprendžiamų problemų šaliai. Vakaruose nėra šalies, kuri sugebėjo sėkmingai integruoti bent kiek rimtesnį kiekį migrantų. Net tokiose šalyse kaip Švedija“, – rašė M.Maldeikis.

Anot jo, tiek pačiuose Vakaruose, tiek ir Lietuvoje teks susitaikyti, kad gyventojų kurį laiką mažės.

„Vakarai jau keli dešimtmečiai kaip pavėlavo spręsti šį klausimą – esame demografinėse žirklėse ir gražiam scenarijui neužtektų gimdančio amžiaus moterų, kiek šiuo metu yra.

Todėl turime priimti realybę, kad mūsų, kurį laiką, bus mažiau. Kol susiformuos nauja ekonominė/socialinė sankloda, skatinanti gyvenančius miestuose gimdyti. Tokie ciklai buvo visada, bus ir ateityje“, – savo feisbuko paskyroje rašė konservatorius.

Visgi J.Džiugelis tokių pamąstymų kritika nevadina, ir pabrėžė, kad svarbiausia šiuo metu – diskutuoti ir ieškoti tinkamiausių sprendimo būdų.

„Demografinė politika tikrai nėra paprasta – mes turime turėti labai išsamią diskusiją, ir labai džiaugiuosi, kad politikai turi tam tikrus pamąstymus.

Norėčiau orientuotis į Šiaurės valstybes – pavyzdžiui, Švedija dar prieš 30 metų pradėjo kalbėti apie depopuliaciją kaip problemą. Švedija atvėrė savo sienas darbo imigrantams ir pradėjo dar sparčiau išnaudoti vidinį potencialą, ir Lietuva šiuo keliu taip pat žengia.

Pernai mes priėmėme socialinių įmonių reformą, Užimtumo tarnybos reformą, šiek tiek supaprastinome užsieniečių teisinės padėties įstatymą – visa tai kalba apie depopuliacijos problemos sprendimą. Koks turėtų būti pasirinktas Lietuvos kelias ilgalaikėje perspektyvoje, mes dar turime diskutuoti, ir šios rekomendacijos iš esmės atliepia praktiškai visų politikų įžvalgas.

Vieni mano, kad reikia panaudoti vidinį valstybės potencialą, kiti galvoja, kad reikia dar labiau atlaisvinti imigracijos politiką. Dabar mes kreipėmės į Vyriausybę, kad ji parengtų priemonių planą, sprendžiant šią konkrečią depopuliacijos problemą, ir tikiuosi, kad rudenį galėsime grįžti su konkrečiais pasiūlymais ir veiksmais“, – pažymėjo J.Džiugelis.

Pasak Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, priemonių planą Vyriausybė turėtų parengti iki rugsėjo.

„Taip pat mes kviečiame pasvarstyti, ar nereikėtų diskutuoti apie nacionalinį susitarimą dėl depopuliacijos kaip grėsmės valstybei ir prie diskusijų grįžti rudenį“, – pridūrė J.Džiugelis.

Pasigenda sprendimų valstybės viduje

Valstietis A.Veryga rekomendacijas dėl migrantų integracijos Lietuvoje jau taip pat spėjo sukritikuoti. Tiesa, jis prisipažino, jog abejonių jam kelia ne pati imigracijos politika, o sprendimų šalies viduje nebuvimas.

„Viskas priklauso nuo to, kas atvažiuoja – pavyzdžiui, dabar pas mus atvažiavo daug ukrainiečių, kurie puikiausiai darbuojasi ir prisitaiko, jų kultūra ir mentalitetas panašūs, tai tokioje imigracijoje nėra didelės problemos. Jei ji vyksta dėl to, kad trūksta kažkokių specialybių darbuotojų, trumpoje perspektyvoje ji tokia irgi gali būti.

Bet mano pagrindinė kritika nėra dėl to, kad apskritai į demografiją yra žiūrima per imigracijos prizmę.

Jeigu pradeda mažėti gyventojų skaičius, o jis mažėja, tai yra siūloma spręsti lengvinant imigraciją – reiškia, ilgoje perspektyvoje mes einame į savotišką susinaikinimą. Negalvojame, ką daryti, kad žmonės turėtų gausesnes šeimas, kad jas apskritai turėtų, turėtų vaikų, kad mes bent jau nebenyktume.

Mūsų net ir požiūris visuomenės koks yra – jeigu auginame tris vaikus, suprask, vos ne kažkokie asocialai esame, kad tiek daug vaikų turime. Mes nežiūrime, kaip paskatinti, kad lietuviai turėtų gausesnę šeimą, augintų vaikus, o galvojame, kaip čia kažką įsileisti, atsivežti“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Veryga.

Pasak LVŽS nario, valdantieji kol kas nesiūlo nieko, kas efektyviai galėtų spręsti demografijos problemą būtent valstybės viduje.

„Jeigu pasižiūrėsime į tai, ką kalba valdantieji, net ir ruošiamoje Lietuvos vizijoje 2050 m., socialinis paketas, kuris yra skirtas šeimoms, gimstamumui skatinti, yra vadinamas kaip atgyvenęs – suprask, tai nelabai tos šalys, į kurias mums reikėtų lygiuotis, tai neveiksminga. Ir nepasiūloma nieko tokio, kas, jų manymu, būtų veiksmingiau ir efektyviau.

Vietoje to sakoma, kad visai nieko čia nedarykime, tegul tiesiog į Lietuvą žmonės atvažiuoja iš kažkur kitur. Negerai yra taip spręsti problemas“, – vertino A.Veryga.

Politiko teigimu, šiandien visuomenė savotiškai netgi pratinama prie minties, kad vaikų turėti nereikia, nes tai neva yra nepatogu, o daug svarbiau yra dirbti ir realizuoti savo idėjas.

„Praktiškai nekalbama apie tai, kad valstybė yra sudėtingas mechanizmas, kuriame kiekvienas turi galvoti ne tik apie save. Labai madinga vaidinti patriotus, kabinti vėliavas – taip, gražu prisiminti, kad esi lietuvis, bet tuo pačiu tu turi suprasti, kad, jeigu nori, kad ši šalis gyvuotų, tu turi kažkaip prie to prisidėti. Ne tik dirbdamas ir mokėdamas mokesčius – tam, kad ji liktų, žmonės turi turėti vaikų, juos auginti ir užauginti.

Mes negirdime tokio naratyvo, bet yra leidžiamos žinutės „atvažiuok, dirbk, pažiūrėkime į Angliją, nes ten žmonės jau atvažiuoja iš Afrikos, Pakistano, Malaizijos“. Iš vienos pusės sakome, kad neskirstykime žmonių, bet iš kitos pusės kuriame naratyvą, kad paprastų darbų nedirbsime, nes kažkas atvažiuos. Mes tos socialinės inžinerijos nelabai matome ir girdime.

Ir jau net ne tai, kad žmonės vaikų nebenori turėti – jie jau išvažinėja vėl iš Lietuvos, nes kažkas čia yra negerai, kažkodėl žmonės nesijaučia čia reikalingi ir išgirsti“, – kalbėjo parlamentaras.

Turėtų tik trumpalaikį poveikį?

Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslininkas dr. Domantas Jasilionis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ tvirtino, kad tokios diskusijos yra naudingos, tačiau fokusuotis vien į konkrečius skaičius šiuo atveju nereikėtų.

„Gyventojų skaičius ilgesnėje perspektyvoje mažės vien dėl struktūrinio veiksnio – tai yra susiformavusi tokia gyventojų amžiaus struktūra, kai mes turime mažėjantį vaikų skaičių ir didėja vyresnio amžiaus dalis. Dėl ko mažėja tų pačių vaikų, nes mažėja reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius. 2021 m. gimė tik 23 tūkst. vaikų, kai 1990 m. jų gimdavo virš 50 tūkst.

O tai yra programuojantis veiksnys – po 16 m. maždaug tiek ateina į darbo rinką, nuo to priklauso studentų skaičius, ir taip toliau“, – dėstė D.Jasilionis.

Pasak specialisto, mums reikia suvokti, kad imigracija gali turėti tik trumpalaikį poveikį ir „užkamšyti“ tam tikras skyles netolimoje perspektyvoje.

„Aš nesakau, kad imigracija nereikalinga – mes be jos tikrai negalėsime gyventi, tačiau pritarčiau nuomonei, kad būtent masinė imigracija tikrai neturės poveikio, ir ji iš principo negali turėti poveikio.

Jeigu pas mus vidutiniškai artimiausioje perspektyvoje gims apie 20 tūkst. vaikų ir bus apie 40–50 tūkst. mirčių, tai yra minus 20–30 tūkst. neigiamas natūralusis pokytis, kurį reikia kompensuoti imigracija.

Įsivaizduokite, kiek kasmet mums reikėtų įsivežti imigrantų ir koks tai būtų poveikis per 10 ar 20 m., jeigu mes įsivešime po 30–40 tūkst. migrantų per metus“, – kalbėjo D.Jasilionis.

Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys savo ruožtu svarstė, kad demografinė šalies situacija priklauso nuo daugybės veiksnių.

„Kai mes sakome, kad štai, bus kažkokios priemonės, nukreiptos į šalies demografinės situacijos gerinimą, tai reikia suprasti, kad, jeigu mes norime ją gerinti, tai apskritai kalba eina ne apie kažkokios konkrečios srities gerinimą, bet apie žmonių gyvenimo sąlygų gerinimą.

Mes turime daugybę įvairių sričių, kurios veikia mūsų kasdienį gyvenimą, ir žmonės priima sprendimus susilaukti vaikų, sugrįžti, įsikurti arba emigruoti. Tai, visų pirma, yra darbo ir šeimos derinimo klausimai – kur dėti vienerių metų amžiaus vaiką, jei aš grįžtu į darbo rinką? O jei turiu du vaikus? O jeigu aš esu vienišas tėvas ar motina?

Čia yra kompleksinės sritys“, – komentavo mokslininkas.

Tiesa, pasak D.Stumbrio, visas išsivystęs pasaulis susiduria su mažo gimstamumo problema ir Lietuva nėra išimtis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar Lietuvai reikės nuo Rusijos dvi savaites gintis vienai?