Prie teismo pastato durų stovėjo keli policijos ekipažai, o pastato koridoriuje tebesimėtė plyta, kuria kažkas išdaužė langą.
„Ventiliacija yra, langai išdaužyti“, – juokavo buvęs Seimo narys Eligijus Masiulis, išgirdęs, kad dėl vieno advokato vėlavimo posėdis bus atidėtas pusvalandžiui.
Per kliūtis į posėdžių salę susirinkę išteisinti politikai ir jų advokatai nieko gero neišgirdo ir prasidėjus posėdžiui.
Teismas atmetė išteisinto verslininko Raimondo Kurlianskio advokato Giedriaus Danėliaus prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą, kad jis išaiškintų, ar vienoje byloje surinkti žvalgybos duomenys gali būti panaudoti kitoje byloje.
Ieškodamas atsakymo į šį klausimą, R.Kurlianskis į Konstitucinį teismą kreipėsi jau du kartus – 2019 ir 2020 metais, tačiau Konstitucinis teismas jų nenagrinėjo.
Teismas atmetė ir E.Masiulio bei jo advokato prašymą iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išreikalauti ir išslaptinti dokumentus, susijusius su kriminalinės žvalgybos taikymu.
Kyšio paėmimu kaltintas ir išteisintas E.Masiulis siekė išsiaiškinti, kiek kartų pareigūnai iš tiesų buvo patekę į jo automobilį ir į jam priklausančias patalpas iki 2016 metų gegužės 10 dienos, kai tuomečio politiko automobilyje buvo rasti 106 tūkst. eurų.
Leidimus naudoti kriminalinės žvalgybos priemones prieš tuometį Liberalų sąjūdžio lyderį STT pareigūnams Šiaulių apygardos teismas pratęsė kelis kartus, tačiau E.Masiuliui kilo įtarimų, jog dalis bandymų patekti į jo automobilį galėjo likti niekur neužfiksuoti.
Prokuroras Justas Laucius siūlė prašymo dėl papildomų duomenų išreikalavimo netenkinti.
Jo nuomone, toks prašymas nėra susijęs su apeliaciniu skundu, šio klausimo savo skunde nekėlė ir prokuroras. „Bet koks prašymas turi būti bent menkiausiu būdu pagrįstas“. – pareiškė prokuroras.
Teisėjų kolegija priminė, jog panašų prašymą jau anksčiau buvo tenkinęs Vilniaus apygardos teismas, tačiau STT atsisakė išslaptinti šiuos dokumentus.
Prokuroro prašymu, Apeliacinis teismas apklausė Liberalų sąjūdžiui priklausantį kultūros ministro patarėją Sigitą Šliažą.
Vienu metu Liberalų sąjūdžio Kauno skyriui vadovavęs S.Šliažas sulaukė klausimų apie Laisvės studijų centro rengtas pilietiškumo pamokas.
Prokurorą domino, ar S.Šliažas į pilietiškumo pamokas kvietė jauną atlikėją Paulių Joniką. Liudytojas teigė to neprisimenantis, o su televizijos projekte „X faktorius“ dalyvavusiu atlikėju bendraujantis feisbuke.
Teisme buvo paviešintas jų susirašinėjimas feisbuke. P.Jonikui pirmasis parašė S.Šliažas ir teigė ieškantis įdomių žmonių, kurie galėtų kartu su tuomečiu Liberalų sąjūdžio lyderiu E.Masiuliu Kauno rajono mokyklose pravesti pilietiškumo pamokas.
Po kurio laiko P.Jonikas atsiuntė žinutę, kad paskaita jam labai patikusi, tačiau jam niekas neatsiuntė rekvizitų, todėl jis nežinąs, kam išrašyti sąskaitą.
S.Šliažas pažadėjo netrukus sužinoti ir po kurio laiko paklausė, ar su juo jau susitarė Rimantas. „Taip, viskas gerai“, – atsakė P.Jonikas.
Jų susirašinėjimas užfiksuotas 2016 metų vasarį, kai S.Šliažas buvo Liberalų sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas. Jis teigė nepamenantis šio susirašinėjimo detalių ir nežinantis, kas yra žinutėje minimas Rimantas.
Teisme buvo apklaustas ir Taikomosios politikos instituto ekspertu buvęs Jaunius Špakauskas. Į šį institutą jį pakvietė Šarūnas Gustainis. Studijas baigiančiam jaunuoliui tai buvo pirmasis darbas.
„Esu parašęs nemažai įvairių tekstų“, – taip savo darbą apibūdino tuometis ekspertas. Be to, jis teigė prieš Seimo rinkimus teikdavęs konsultacijas Š.Gustainiui. Kaip laimėti rinkimus buvo kalbama ir jo rengtuose mokymuose. J.Špakauskas teigė nesidomėjęs, ar į mokymus susirinkę asmenys buvo Liberalų sąjūdžio nariai: „Ten rinkosi liberaliai mąstantys žmonės“.
Teisme buvo paviešintas jo ir tuomečio politiko Š.Gustainio susirašinėjimas, kur netrūko necenzūrinių žodžių. „Atsiprašau už nenorminę leksiką, dabar taip neberašyčiau“, – stovėdamas prie teismo tribūnos nuraudo J.Špakauskas.
J.Špakauskas prisiminė, jog dėl apmokėjimo už darbus jis taip pat tarėsi su Š.Gustainiu. Jo teigimu, pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą, jokių mokėjimų grynais nebuvo.
Apklausus visus liudytojus, teismas leido pasisakyti kartą jau išteisintiems šios bylos dalyviams.
Atsinešęs storą segtuvą, prie teismo tribūnos pirmasis stojo verslininkas, buvęs koncerno „MG Baltic“ valdybos narys R.Kurlianskis.
Teismas jam siūlė pirmiausia pasisakyti dėl prokuroro skunde pakeistų kaltinimų, o likusią paruoštos kalbos dalį pasilikti baigiamajam žodžiui.
R.Kurlianskis nutarė visus savo argumentus ir nuomonę apie bylą išdėstyti iš karto ir nuramino teismą, jog ilgą laiką yra mokęsis matematikos: „Mano protas sudėtas taip, kad aš negaliu kartotis“.
Antradienio popietę R.Kurlianskis atsakė į prokuroro argumentus dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų bei kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos projekto. Kaltinime buvo teigiama, jog už šių Seime svarstytų įstatymo projektų palaikymą bei poveikį kitiems politikams jis siūlė atlygį Darbo partijos frakcijos nariui Vytautui Gapšiui.
Dar nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme, R.Kurlianskis buvo minėjęs, jog kaltinime yra nemažai datų neatitikimų. Verslininkas šių spragų įžvelgė ir patikslintuose kaltinimuose.
Jis kaltinamas tuo, jog per V.Gapšį siekė paveikti tuometę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, kad klausimą dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos įtrauktų į Seimo posėdžio darbotvarkę.
R.Kurlianskio teigimu, šis projektas į Seimo darbotvarkę buvo įtrauktas likus 27 dienoms iki jo ir V.Gapšio pokalbio.
„Projektas buvo įtrauktas 2015 rugsėjo 17-ąją, bet pagal kaltinimą spalio 14-ąją ir lapkričio 9-ąją aš tebeprašiau, kad jis būtų įtrauktas. Logiška, kad rugsėjo 17-oji buvo anksčiau nei spalis ar lapkritis“, – teisme kalbėjo R.Kurlianskis.
Jis tvirtino jau rugsėjo 23 dieną žinojęs, kad klausimas dėl kelio Vilnius– Utena įtrauktas į Seimo darbotvarkę. Tądien šį klausimą R.Kurlianskis teigė aptaręs su Liberalų sąjūdžio frakcijai vadovavusiu E.Masiuliu.
