„2022-ieji buvo dar vieni labai produktyvūs Baltijos šalių bendradarbiavimo gynybos srityje metai. Rusijai brutaliai užpuolus Ukrainą, mes labai glaudžiai dirbome siekdami kuo efektyviau padėti ukrainiečiams. Parama Ukrainai išlieka Baltijos šalių prioritetu ir 2023-aisiais“, – pranešime spaudai sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Trečiadienį Taline vykusiame Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime A. Anušauskas su Latvijos gynybos ministre Inara Mūrniece ir Estijos gynybos ministru Hanno Pevkuru aptarė paramą Ukrainai, kitus aktualiausius regioninio saugumo bei bendradarbiavimo klausimus.
A. Anušauskas pabrėžė, kad šiuo metu Baltijos šalims yra itin svarbu toliau plėtoti savo pajėgumus. Pasak ministro, Lietuvos ir Estijos su JAV pasirašytos sutartys dėl HIMARS artilerijos sistemų įsigijimo didina Baltijos šalių kovinius pajėgumus ir atveria naujas bendradarbiavimo galimybes.
Ministrai taip pat aptarė pasirengimą birželį Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Baltijos šalys jame bendromis jėgomis sieks sprendimų dėl tolesnio NATO priešakinės gynybos Rytų flange stiprinimo. Baltijos šalys tikisi pažangos svarstant apie regioninius planus bei atsargų ir šaudmenų išankstinį dislokavimą.
„Dar vienas labai svarbus prioritetas – sustiprinta oro gynyba ir rotacijos modelis Baltijos regione. Kadangi Rusija tebėra didžiausia ir tiesioginė karinė grėsmė visam euroatlantiniam regionui, siekiame užtikrinti perėjimą nuo NATO oro policijos prie oro gynybos. Taip pat tikimės, kad Vilniuje pasveikinsime Švediją ir Suomiją, tapusias naujomis NATO narėmis“, – sakė A. Anušauskas.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.
