„Viena iš laimingiausių mano dienų praėjusiais metais buvo ta, kuomet Europos Vadovų Taryba paskelbė, kad Ukraina gauna šalies kandidatės statusą. Dabar reikia eiti toliau – reikia eiti toliau ir įtvirtinti šį pasiekimą. Ir žinau, kad jūsų šalis nepaprastai sudėtingomis karo sąlygomis sparčiai įgyvendina visas rekomendacijas, kurios yra reikalingos norint pradėti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą“, – Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos prezidentų spaudos konferencijoje trečiadienį teigė G. Nausėda.
Jis patikino, kad klausimą dėl Ukrainos narystės ES perspektyvų Lietuva siekia įtraukti ir į vasario mėnesį vykstančios EVT darbotvarkę.
„Aš manau, kad mes jau netrukus turėsime galimybę apsvarstyti šį klausimą ir pasiektą pažangą neeilinėje Europos Vadovų Taryboje, kuri įvyks vasario 9–10 dienomis. Bent jau mano šalies atstovai stengiasi, kad klausimas dėl Ukrainos būtų įtrauktas į dienotvarkę ir mes galėtume konstatuoti, kokią pažangą Ukraina padarė“, – sakė G. Nausėda.
„Labai tikiuosi, kad Švedijos pirmininkavimo laikotarpiu bus deklaruota aiški politinė valia ir padaryti konkretūs žingsniai dėl greitesnės narystės ES derybų datos“, – pridūrė jis.
G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva taip pat deda nepaprastai dideles pastangas, kad Ukraina pasinaudotų 2008 metais Bukarešto NATO viršūnių susitikime įtvirtintu principu dėl atvirų Aljanso durų visoms norinčioms į jį patekti valstybėms.
„Tačiau per 14 metų mes nelabai pasistūmėjome ta linkme, jeigu kalbėtume konkrečiai apie Ukrainą. Ir dėl to šiandien susitikimo metu mes kalbėjome, kokių saugumo garantijų galėtume suteikti artimiausio viršūnių susitikimo metu tam, kad Ukraina tikrai jaustųsi saugiau, kad ji jaustųsi turinti NATO užnugarį ir kad mes galėtume kalbėti apie politinį Ukrainos ir NATO bendradarbiavimą“, – sakė jis.
Taigi, pabrėžė prezidentas, Ukrainos narystės NATO klausimas negali būti išbrauktas iš dienotvarkės.
„Turime susitarti, kokiu būdu, kokiais algoritmais judėsime šio galutinio tikslo link“, – akcentavo jis.
Šalies vadovas kartu su Ukrainos ir Lenkijos prezidentais trečiadienį Lvive dalyvavo antrajame Liublino trikampio viršūnių susitikime. Liublino trikampis – 2020 m. įkurta Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos ekonominio, kultūrinio ir politinio regioninio bendradarbiavimo iniciatyva, kuria siekiama stiprinti tarpusavio karinį, kultūrinį ir ekonominį bendradarbiavimą bei remti Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą. Pirmasis Liublino trikampio viršūnių susitikimas įvyko 2021-ųjų gruodį Ukrainoje. Rusijos invazijos išvakarėse, 2022 m. vasario 23 d., Liublino trikampio valstybių vadovai dar kartą susitiko Kyjive.
