Nepasitenkinimo apraiškų kilo dėl to, kad partnerystę per 100 dienų įteisinti siekęs parlamentaras dar nepadaręs savo senų namų darbų esą jau žarsto naujus pažadus.
Savo ruožtu pats T.V.Raskevičius pažymi, kad dėl esminių vertybinių klausimų dirba ir toliau, tačiau svarbiausia, kad partnerystės klausimas Seime būtų išspręstas kuo greičiau.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti pašnekovai susiklosčiusią situaciją mato skirtingai – Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė svarsto, kad pažadų neįgyvendinimas ir nebaigti darbai dalies jaunų žmonių apskritai nebeatves į rinkimus.
Tačiau Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko įsitikinęs, kad T.V.Raskevičius atpirkimo ožiu būti negali.
Meta kritikos strėles
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė J.Juškaitė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje šią savaitę pasidalijo pamąstymais, kad jai sunku skaityti neseniai žiniasklaidoje publikuotą T.V.Raskevičiaus interviu, kuriame jis pasakoja ir apie būsimus savo darbus, jei taps Vilniaus meru.
Anot J.Juškaitės, susidaro įspūdis, kad pats politikas bei visa valdančioji koalicija „matuojasi naujas pareigas bei postus, nepabaigę senų darbų“, turėdama galvoje Seime vis kelio neprasiskinantį partnerystės įteisinimo klausimą.
Kaip portalui lrytas.lt sakė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė, šiuo metu atrodo, kad Civilinės sąjungos įstatymas yra tapęs karšta bulve, dėl kurio nenorima prisiimti atsakomybės.
„Jeigu įstatymas, kad ir apkarpytas, kad ir netobulas, būtų buvęs priimtas iki savivaldos rinkimų, klausimų kiltų mažiau. Dabar atrodo, kad nebaigus vieno darbo, bandoma būti išrinktam į kitą postą. Rinkėjai, matyt, patys nuspręs, ką jie mano apie tai.
Tačiau mano pareiga priminti pažadus žmogaus teisių srityje. Laikausi principo, kad pirmiausia reikia pabaigti vienus darbus ir tik tada imtis kitų“, – įsitikinusi J.Juškaitė.
Pašnekovė tikino pati bendraujanti su LGBT bendruomene bei pastebinti, kad nemaža dalis žmonių, taip pat ir Laisvės partijos rinkėjų, jau yra nusivylę. Esą nors daugelis suvokia, kad ši valdančioji dauguma veikė viena po kitos sekančių krizių akivaizdoje, situacijai šalyje stabilizavusis, prie šio klausimo tikrai būtų galima sugrįžti efektyviau.
„Kritikos strėlės skrieja daugeliui partijų: žmonės, balsavę už Liberalų sąjūdį, nesupranta, kaip partija, savo programoje žadėjusi Partnerystės įstatymo priėmimą, nesurenka balsų net savo frakcijoje Seime.
Identiškai piktinasi socialdemokratų rinkėjai – LSDP į Seimą taip pat atėjo su Partnerystės įstatymo pažadu. Konservatorių rinkėjams pikta, kad partijos lyderis atstovauja žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms užsienyje, bet nesutelkia savo partiečių Lietuvoje.
Laisvės partija atrodo gebanti atstovauti žmogaus teisių vertybėms, tačiau negebanti sutelkti politinės valios sprendimams. Atrodo, kad negebėjimas priimti sprendimų, deja, mažina žmonių (tiek bendruomenės, tiek juos palaikančiųjų) pasitikėjimą politika – jeigu niekas nesikeis, prognozuočiau, kad nemaža dalis nusivils politika ir nebedalyvaus rinkimuose“, – svarstė J.Juškaitė.
Žmogaus teisių centro vadovės kritiką pats T.V.Raskevičius teigė vertinantis kaip pilietinės visuomenės išsakomą poziciją, kurią supranta ir vertina.
„Man ji yra svarbi, aš ją girdžiu. Esu ne kartą sakęs, jog esu įdėjęs visas pastangas, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas Seime būtų paruoštas, ir Seimas dėl jo politiškai apsispręstų“, – pažymėjo T.V.Raskevičius.
Tiesa, ketvirtadienį T.V.Raskevičius patvirtino siekiantis partnerystės reglamentavimo bent Vilniaus savivaldybės lygiu.
Parlamentaras sakė neatsitraukiantis nuo partijos programinės nuostatos partnerystę įteisinti įstatymu, bet Seime tam neužtenka balsų, tad tam tikras teises kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims siūlo užtikrinti savivaldos lygmeniu.
V.Simonko: kaltinčiau ir konservatorius, ir liberalus, ir socialdemokratus
Savo ruožtu LGL vadovas V.Simonko šią situaciją vertina nevienareikšmiškai – anot jo, nors akivaizdu, kad dalį skambiais pažadais patikėjusios LGBT bendruomenės narių tokie veiksmai gali nuvilti, jis įsitikinęs, kad dideli pokyčiai taip lengvai nepasiekiami.
„Be abejo, galiu suprasti dalį bendruomenės, kuriai nesuprantamas toks T.V.Raskevičiaus pasiryžimas nepadarius namų darbų eiti į miestą. Bet situacija Seime irgi nepavydėtina – toks įspūdis, kad Laisvės partija pagaliau suprato, jog 11 balsų dar ne viskas, kad darytum perversmą žmogaus teisių klausimais. Ir, matyt, jie mato kitą kelią.
Iš tikrųjų, galbūt savivaldybėje galima padaryti daugiau, bet dėl jos aš irgi turiu dalį skepsio – iš vienos pusės, yra ką daryti ir mieste, bet žinau, kad neturint didelio palaikymo savivaldybėje – kalbu apie tarybą – daug darbų taip pat nepadarysi. Tai situacija gali atsikartoti“, – portalui lrytas.lt sakė V.Simonko.
Pasak LGL vadovo, dabar viskas priklausys nuo pačių Laisvės partijos rinkėjų – ar jie ir toliau bursis aplink T.V.Raskevičių ir jo idėjas, ar įvyks tam tikras atstūmimas.
„Nereikia pamiršti, kad pati Laisvės partija taip pat turi pakankamai nemažai LGBT bendruomenės narių. Tomas turi tam tikrą jų mandatą, tai man asmeniškai būtų labai įdomu sužinoti, kaip jie, kaip Laisvės partijos nariai, reaguoja į esamą situaciją. Kaip suprantu, partija jį palaiko – ar tai pasiteisins, pamatysime jau visai netrukus.
Man, kaip ilgalaikiam žmogaus teisių aktyvistui, kartais atrodo labai keistai tokie staigūs pokyčiai, bet politikoje tai vyksta ne pirmą kartą. Duodame šansą, bet puikiai suprantu ir bendruomenę, kurios dalis yra nusivylusi“, – svarstė V.Simonko.
Dėl to, kad Civilinės sąjungos, arba anksčiau žinomas kaip Partnerystės įstatymas iki šiol nėra priimtas, LGL vadovas vien tik Laisvės partijos kaltinti nelinkęs. Anot jo, tokios reikšmės sprendimų maža parlamentarų grupė tikrai negalėtų nulemti.
„Mano asmeninė pozicija yra tokia, kad LGBT bendruomenės lūkesčiai buvo per dideli. Tokiems pokyčiams priimti Seime turi būti ne 11 narių.
Socialdemokratai taip pat daug ką prižadėjo, bet Partnerystės įstatymo vieningai nepalaikė. Klausimas ne tik Laisvės partijos, bet jis yra platesnis – ar iš tikrųjų šitas Seimas atėjo su žmogaus teisių darbotvarke? Kaip aš matau – tikrai ne. Ir dėl to nereikia kaltinti tik vienos partijos – aš kaltinčiau ir konservatorius, kaltinčiau ir liberalus, kaltinčiau ir socialdemokratus.
Šitoje skalėje aš norėčiau matyti Tomo situaciją plačiau, nes atrodo, kad jis dabar yra atpirkimo ožys. Norai buvo dideli, bet aš jau iš pradžių supratau, kad jie neįveikiami, nors aš dar tikiu stebuklais“, – kalbėjo V.Simonko.
Pašnekovas pridūrė, kad dėl partnerystės įteisinimo labai svarbu sulaukti ir visos visuomenės palaikymo.
„Bendruomenė neturi tokių resursų, kokius turi valstybė. Nepamirškime ir Katalikų bažnyčios, nepamirškime ir labai neaiškios mūsų prezidento pozicijos – čia viskas susideda, o mes žiūrime tik į Raskevičių“, – tvirtino LGL vadovas.
Įstatymas parodo ir pačios Lietuvos geopolitinę kryptį
Pasak J.Juškaitės, Civilinės sąjungos įstatymas šiandien Lietuvai yra svarbus trimis aspektais.
„Pirma – tai moralinis valstybės įsipareigojimas žmonėms, kurie nėra susituokę arba to padaryti negali. Daugiau nei dvidešimt metų galiojantis Civilinis kodeksas numatytų partnerystės instituto sukūrimą, priimant atskirą įstatymą arba sukuriant detalų reguliavimą tame pačiame kodekse. Visą šį laiką laukta politikų sprendimų, tačiau jie vis nepriimami.
Nejaugi tam, kad būtų apsaugotos nesusituokusių šeimų teisės, Lietuvoje gyvenantys žmonės bus priversti kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą? Beveik neabejotina, kad Lietuva byla pralaimėtų, greičiausiai būtų priteista ir nemenka kompensacija, tačiau iki šiol buvo viliamasi, kad bylinėtis su savo valstybe neteks“, – dėstė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.
Antras aspektas, pasak jos – Partnerystės arba Civilinės sąjungos įstatymas yra vertybinis žingsnis, rodantis Lietuvos geopolitinę kryptį.
„Vertybiškai liekame Putino „Ruskij mir“ ar orientuojamės į vakarietiškus žmogaus teisių apsaugos standartus? Šiuo metu trypiame vietoje, todėl paradoksaliai atrodo ir Lietuvos užsienio politika: pasisakome už demokratijos stiprinimą, žmogaus teisių apsaugą, tačiau nesugebame išspręsti savo pačių seniai identifikuotų ir išdiskutuotų problemų.
Trečia, nesprendžiamas klausimas niekur nedings. LGBT bendruomenei tai gyvybiškai svarbus klausimas, likusiai visuomenės daliai – tai mažai aktualus, jų kasdieniam gyvenimui įtakos mažai darantis sprendimas. Nesprendžiamas klausimas bus ir toliau politizuojamas, naudojamasi, renkant pigius populiarumo taškus, kuriant įtampas visuomenėje“, – aiškino J.Juškaitė.
Pasak jos, T.V.Raskevičius buvo ryškiausias Laisvės partijos pažado priimti Partnerystės įstatymą veidas, tad natūraliai kyla klausimas, kas bus toliau.
„Vietoje to, kad tiek T.V.Raskevičius, tiek Laisvės partija pateiktų aiškų veiksmų planą, kaip bus siekiama įstatymo priėmimo, viešojoje erdvėje samprotaujama, kad Laisvės partija padarė viską, kad įstatymas būtų priimtas – neva visi frakcijos nariai Seime balsavo už šį įstatymą, tad to pakanka pliusui užsidėti.
Šioje vietoje svarbu priminti, kad rinkiminis pažadas buvo įstatymo priėmimas, o ne vienbalsis frakcijos palaikymas tokiam įstatymui“, – pažymėjo J.Juškaitė.
Primename, jog Civilinės sąjungos įstatymo projektą kaip kompromisinį pateikė lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą remiantys valdančiųjų frakcijų atstovai, o Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio įteisinimo palaiko konservatyvesni parlamentarai.
Civilinės sąjungos įstatymo projektą parengę politikai laiko jį kompromisiniu, lyginant su pernai Seime atmestu Partnerystės įstatymo projektu.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
