„Devyni mėnesiai niekur nedingsta – jie išlieka, tiesiog už tuos paskutinius kelis mėnesius šauktiniui bus mokama profesinės karo tarnybos alga. Iš jų dalis eis į profesionalus, kaip ir dabar. Tik pati bazė, išplėtus šauktinių skaičių, pasikeičia, ir tų devynis mėnesius atitarnavusių bus, ko gero, daugiau, negu dabar atitarnauja“, – nurodė A.Anušauskas.
Ministras kalbėjo, kad planuojama pertvarka remiasi Suomijos pavyzdžiu.
„Kodėl pas juos irgi yra penki su puse mėnesio (šauktinių tarnybos laikotarpis – aut.past)? Yra ir devyni, ir dvylika mėnesių, bet čia jau specialistų, puskarininkių renginimui.
Todėl, kad ne visi tinka pagal įvairias kvalifikacines kategorijas būti tais kariniais specialistais, dėl įvairių savybių.
Todėl jie gali atlikti tą bazinį mokymą, eitį į aktyvųjį rezervą. Būdami aktyviajame rezerve tą laikotarpį, kuris galėtų būti išplečiamas – ne tik dešimt metų – jie vis tiek būtų šaukiami, ir tą trūkstamą mokymą įgytų. Niekur nedingsta papildomas apmokymas“, – patikino ministras.
„Visi užsiciklinę ant šešių mėnesių – devyni mėnesiai kaip buvo, taip ir lieka, tačiau kitokiomis sąlygomis, palankesnėmis jaunam žmogui“, – pridūrė jis.
Sausio pradžioje A.Anušauskas nurodė, kad pertvarka leistų šaukiamųjų skaičių padidinti nuo 3,8 tūkst. iki 5 tūkst. 2027 metais.
Pusė šešių mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių būtų priskirti rezervui, kita pusė dar tris mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai, įgytų specializaciją, o už pastarąjį laikotarpį jiems būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.
Naujame modelyje numatoma ir alternatyvų, pavyzdžiui, trijų mėnesių šaukimas studijas baigusiems jaunuoliams arba trejų metų tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys savo ruožtu nurodė, kad šaukimo į kariuomenę pertvarka padės pasiekti tikslą ginkluotosiose pajėgose turėti 40 tūkst. aktyviojo rezervo.
Karybos ekspertai netruko pastebėti, kad ir devynių mėnesių laikotarpis nėra pakankamas tinkamai pasiruošti, o šeši mėnesiai dar labiau kirstų per šauktinių kovinio parengimo kokybę.
A. Anušauskas: Rusija fronte iniciatyvą perėmė tik lokaliai
Tuo metu kalbėdamas apie padėtį Ukrainoje A.Anušauskas pabrėžė, kad amunicijos poreikis Ukrainai vis dar yra didžiulis. Anot jo, nors Rusija fronte mėgina perimti iniciatyvą, jai tai pavyko kol kas tik lokaliai. Bet tai esą nereiškia, kad ukrainiečiams reikia tik laukti, kol Rusijos kariuomenė „susimaus“.
„Ukrainiečiams reikia dėti labai dideles pastangas, o Ukrainos partneriams reikia ypatingai daug ginkluotės ir amunicijos siųsti jau dabar. Nesakau, kad gali būti vėlu, bet amunicijos poreikis yra didžiulis, ne tik ginkluotės“, – pabrėžė KAM vadovas.
Paklaustas, ar gali būti taip, kad lenkų sprendimas Ukrainai perduoti „Leopard“ tankus padarys spaudimą kitoms didžiosioms valstybėms, ministras sutiko, kad ir lenkų, ir prancūzų, ir kitų valstybių sprendimai turi tam tikros įtakos.
„Jau ne pirmą mėnesį kalbama, kad reikėtų tos sunkiosios šarvuotos ginkluotės tiekimą Ukrainai organizuoti. Deklaruojami kiekiai kol kas nėra dideli, jie nėra tokie, kurie mūšio lauke kažką nulemtų, bet tai yra pradžia. Aš įsitikinęs tuo, nes anksčiau ar vėliau vis tiek turės būti didesnis tiekimas.
Dar kartą pabrėšiu – tankų atvežimas į mūšio lauką dar jo nepakeičia. Reikia atitinkamos amunicijos, eksploatacijos, remonto bazės, evakuatorių, pervežėjų. Turint visą šitą kompleksą, gali efektyviai šia ginkluote pasinaudoti. Jei nebus amunicijos papildymo, tankas negalės kariauti“, – pabrėžė A.Anušauskas.