Kaltinimų nešvelninti. Stacionarinės kompleksinės teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės neskirti. Įtariamosios biologinius tėvus palikti civiliniais atsakovais. Bendrauti su žiniasklaida drausti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės 5-ojo skyriaus Kėdainiuose prokuroras Nerijus Gružauskas vieną po kito atmetė 17-metės Ramunės (merginos ir jos tėvų vardai pakeisti dėl saugumo, redakcijai žinomi. – Red.) gynėjo Stasio Survilos prašymus, nors teisininkas šios bylos ėmėsi asmeniškai išgyvendamas dėl paauglės, kuri turi daug problemų, bet, užuot tas problemas sprendusios, valstybinės institucijos nori merginą paaukoti.
Ramunei siekiama pateikti kaltinimus pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio antrąją dalį – dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. O už tai gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Mergina su kita nepilnamete sugadino Kauno vaikų socializacijos centro „Saulutė“ turtą – daužė, laužė, aprašinėjo sienas, žiebtuvėliu padegė šiukšlių dėžę, pagalvę bei antklodę, dėl to aprūko lubos ir lova.
Nepaisant to, kad visa tai įvyko dieną ir stebint paaugles prižiūrėti turintiems įstaigos darbuotojams, kurie net nesiteikia aiškinti, kaip sustiprintos priežiūros įstaigoje merginos galėjo gauti žiebtuvėlį, prasižengėlėms siekiama pateikti gana sunkų kaltinimą.
Negalią turintys Ramunės tėvai metai po metų rašo prašymus padėti auklėjant alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų priklausomybių turinčią ir į agresiją linkusią dukterį.
Kelmės rajone gyvenantiems Adomui ir Ingridai tėvystės teisės nėra atimtos ar apribotos, jų šeimoje dar auga šešerių metų sūnus, tačiau tėvai prarado viltį patys suvaldyti problemišką dukterį.
Nors Ramunė jau kone metus gyvena socializacijos centre, kuriame turėtų būti nuolat stebima, ji ne tik žaloja save ir elgiasi agresyviai aplinkinių atžvilgiu, bet ir sustiprintos priežiūros įstaigoje randa būdų gauti narkotikų.
Tačiau nei to, kaip ir už ką jų įsigijo, nei to, kodėl merginos priežiūra nėra pakankama, ar to, kaip dar būtų galima jai padėti grįžti į normalų gyvenimą, niekas aiškintis net nebando.
Melagingi kaltinimai
Vaikystėje Ramunė buvo tėvo duktė.
Ji noriai su Adomu meistraudavo medžio dirbtuvėse gamindama žaislinius vėjo malūnus, vienintelė iš mergaičių savo kaime lankė medžio dirbinių būrelį.
Ramunės tėvai turi negalią: motina Ingrida juda vežimėliu, tėvas Adomas vaikšto pasiramsčiuodamas ramentais.
Gebėjimą laisvai judėti Ingrida ir Adomas prarado prieš aštuoniolika metų būdami 28-erių: moteris valydama langą iškrito iš penktojo aukšto, vyras pateko į automobilio avariją. Jų nelaimes skyrė trys dienos.
Pora susipažino ir įsimylėjo per reabilitaciją, sukūrė šeimą, susilaukė dukters Ramunės, vėliau – ir jaunėlio Laimono.
Iki Ramunės paauglystės visi darniai gyveno, tačiau tada prasidėjo problemos: keturiolikametė duktė susidėjo su netinkama draugija, vis dažniau ilgam dingdavo iš namų, policijos pareigūnai mergaitę ne kartą grąžino apsvaigusią nuo alkoholio, o vėliau – jau ir nuo narkotikų.
Ramunė ėmė priešintis tėvų kontrolei, vaiko teisių specialistams, kurie irgi ėmė atidžiau stebėti šeimą, policijai aiškindavo nebenorinti gyventi šeimoje.
Net buvo melagingai apkaltinusi tėvą smurtu.
Paskui prisipažino, kad tai padarė iš keršto, nes jis neišleido pas draugą.
Dar vieną melagingą kaltinimą Ramunė pateikė klasės draugui – neva jis ją išžagino.
Vėliau paaiškėjo, kad istoriją paauglė sukurpė, nes vaikinas nenorėjo su ja draugauti.
Kyla grėsmė gyvybei
Dar 2021 metų rugpjūtį Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu leista paimti Ramunę iš tėvų, nes, nepaisant šeimai taikomos atvejo vadybos Kelmės rajono socialinių paslaugų centre, šeimoje toliau lieka realus pavojus nepilnamečio vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą jo sveikatai ir grėsti gyvybei.
Nustatyta, kad paauglei reikalinga ilgalaikė psichologinė pagalba, tėvai patiria sunkumų auklėdami dukterį, nes ji žalojasi, vartoja alkoholinius gėrimus ir narkotines medžiagas, tėvai negali suvaldyti Ramunės elgesio.
Merginos rūpintoju buvo paskirtas Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, o laikinosios rūpybos vieta nustatyta pas budinčią globotoją.
Tačiau jau po kelių savaičių Ramunės gyvenamoji vieta pakeista, nes ji pradėjo bėgti iš globotojos, prisipažino, kad vartojo alkoholį ir rūkė.
„Net pavogė vyno butelį iš globotojos ir nugirdė pas globotoją gyvenantį nė 14 metų neturintį vaiką“, – pasakojo problemiškos paauglės tėvas.
Ramunė buvo apgyvendinta Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centre, bet ir ten situacija nepasikeitė: mergina bėgo iš centro, vartojo alkoholį ir narkotikus.
Paauglė neslėpė, kad narkotinėms medžiagoms užsidirbdavo pardavinėdama savo kūną, ne kartą galvojo apie savižudybę.
Ramunė buvo užregistruota gydymui Kauno priklausomybės ligų centre, tačiau gydytis atsisakė.
Vėliau ji vis dėlto buvo paguldyta į šį centrą, bet dėl sąmoningo vidaus taisyklių pažeidimo iš jo pašalinta.
Specialistai nustatė, kad paauglė turi psichologinę priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, o dėl raminamųjų psichotropinių narkotinių medžiagų vartojimo drauge su alkoholiu kyla reali grėsmė jos sveikatai ir gyvybei, nes gali sustoti kvėpavimas.
Surengė klaikų išpuolį
Galiausiai Ramunė apgyvendinta bendruomenėje „Taikos kelias“. Čia siekiama padėti problemų dėl alkoholio ir narkotikų turintiems, įvairiomis priklausomybės ligomis sergantiems žmonėms.
Tačiau „Taikos kelyje“ mergina surengė kraują stingdantį išpuolį – šake subadė bendruomenės kiaulę ir nupjovė galvą šuniui, o savo poelgį aiškino tuo, kad yra satanistė.
Ramunės pasiimti atvykusią Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro specialistę „Taikos kelio“ darbuotojai įspėjo ypač saugoti mažus vaikus, nes paauglės elgesys yra pavojingas aplinkiniams.
Vėliau Ramunė aiškino, kad ne ji pati žiauriai elgėsi su gyvūnais, o tik prisiėmė kito bendruomenėje gyvenusio nepilnamečio kaltę.
Atsakymo nesulaukė
2021-ųjų gruodį Vaiko ir šeimos gerovės centras kreipėsi į prokuratūrą su prašymu ištirti Ramunės psichikos būklę ir spręsti klausimą dėl priverstinio paauglės gydymo, nes dėl merginos elgesio kyla grėsmė visiems centro darbuotojams ir globotiniams.
Tai buvo vienintelis oficialios įstaigos prašymas, kurį pavyko aptikti, dėl priverstinio Ramunės gydymo, mat savanoriškai gydytis paauglė sutinka tik tol, kol nepradeda jausti kvaišalų bado.
Atsakymo į šį prašymą, Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro direktorės Daivos Ignotaitės teigimu, centras taip ir negavo.
„Matyt, todėl, kad mergina buvo perkelta ir nebe mes esame jos įstatyminiai atstovai“, – svarstė D.Ignotaitė.
Tačiau tai nėra tiesa, nes Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Stasio Jokubausko įsakyme, kuriuo Ramunei nuo pernai vasario paskirta vidutinė priežiūros priemonė, kaip įstatyminis paauglės atstovas nurodomas būtent Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras.
„Negali taip būti“, – stebėjosi D.Ignotaitė.
Ne kartą buvo pabėgusi
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2022 metų sausį patenkino Kelmės savivaldybės administracijos prašymą skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę Ramunei – ugdymą vaikų socializacijos centre vieniems metams.
Iš pradžių Ramunė buvo apgyvendinta Kauno vaikų socializacijos centre „Saulutė“, tačiau rugpjūtį šis centras reorganizuotas, prijungiant jį prie Šiaulių rajone esančio Gruzdžių vaikų socializacijos centro.
Dar iki visiškos reorganizacijos centras iš Kauno perkeltas į Kunionių kaimą Kėdainių rajone.
Socializacijos centras – įstaiga, kurioje taikomos sugriežtintos priežiūros priemonės. Gruzdžių centro Kunionių skyriuje ugdomos problemiškos mergaitės.
Įstaigos teritorija rakinama, paauglės savarankiškai negali palikti įstaigos patalpų, turėtų būti nuolat stebimos.
Bet į Kunionių kaimą vis kviečiamos tarnybos dėl įvairių incidentų, kuriuos sukelia maištingos įnamės.
Ramunė – irgi nuolatinė tokių incidentų dalyvė.
Nepaisant to, kad paauglė turėtų būti stebima, jai draudžiama turėti aštrių daiktų, ji randa būdų save žaloti – merginos rankose sunku rasti sveiką vietą.
Būdama centre ji net sugebėjo pati išsitatuiruoti rankas.
Paauglė ne kartą bandė sprukti ar buvo pabėgusi iš socializacijos centro.
„Kartą paskambino nepažįstama moteris ir paklausė, ar turiu dukterį. Pasirodo, iš centro pabėgusi Ramunė susistabdė automobilį prie Elektrėnų, pasakojo, kad per naktį landynėje vartojo amfetaminą, rūkė „žolę“, – pasakojo merginos tėvas.
Kad duktė pabėgo, kartą Adomas sužinojo iš šeimos atvejo koordinatorės, kai ji paskambinusi paklausė, ar tėvai nutuokia, kur Ramunė gali būti.
Sutrikęs vyriškis išgirdo, kad duktė dingo jau kone prieš parą, bet niekas, nors tai privaloma, jam nesiteikė apie tai pranešti.
„Ramunė nuolat bando pabėgti, nes, kaip pati aiškina, ji nori vartoti narkotikus. Pabėgusi, žinoma, randa būdų tų narkotikų ar alkoholio gauti.
Tačiau labiausiai ramybės man neduoda klausimas, kaip duktė tų narkotikų gauna būdama socializacijos centre?
Kai to paklausiu centro darbuotojų, man aiškina, kad tai yra neįmanoma, tačiau medikų išvados rodo ką kita – per kiekvieną apsilankymą pas specialistus dukters organizme aptinkama kokių nors medžiagų, nors tuo metu ji buvo centre.
Tikėjausi, kad centro vadovai bent jau atsuks kameras, patyrinės, kaip tie narkotikai pas dukterį patenka, bet niekas nieko nedaro“, – stebėjosi nerimaujantis tėvas.
Mėginiuose – kvaišalai
Adomo įrodymai, kad Ramunė svaiginasi net būdama socializacijos centre, – išrašai iš e.sveikatos sistemos.
Pavyzdžiui, pernai spalio 21 dieną paauglė atvyko į vaikų ir paauglių psichiatro konsultaciją.
Ją atlydėjusi slaugytoja psichiatrui teigė dar rugsėjo 30 dieną atlikusi Ramunei narkotinių medžiagų nustatymo testą iš šlapimo ir buvo rasta THC – kanapėse randamos psichoaktyviosios medžiagos tetrahidrokabinolio.
Per konsultaciją pas psichiatrą taip pat atliktas narkotinių medžiagų ir sintetinių kanabinoidų testas, o organizme rasta TCA – triciklių antidepresantų.
Mėnuo prieš tai per psichiatro konsultaciją Ramunės organizme rasta TCA ir K2 – sintetinio kanabinoido. Lapkritį per konsultaciją vėl rasta sintetinių kanabinoidų ir TCA.
Per vieną apsilankymų pas psichiatrą merginos organizme buvo aptikta net AMP – amfetamino ir BUP – buprenorfino.
Tačiau klausimų, kaip ir už ką paauglė, būdama socializacijos centre, galėjo įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, niekas, išskyrus jos tėvus, nekelia ir aiškintis, atrodo, neketina.
„Bandžiau to klausti ir dukters, o ji sako, kad kvaišalus kažkas permeta per tvorą – neva kaip įsigyti, randa per socialinius tinklus.
Tačiau net jei ir permeta, kas nors juk turėtų tuos narkotikus paimti ir perduoti mano dukteriai – pati ji yra prižiūrima, tad pasiimti negalėtų“, – svarstė Adomas.
Už ką perka narkotikus?
Grynųjų pinigų socializacijos centro ugdytinėms draudžiama turėti.
Tėvai Ramunei kas mėnesį gali pervesti tik 20 eurų, už kuriuos centro darbuotojos kartą per savaitę merginai nuperka jos prašomų papildomų maisto produktų.
„Tačiau kvaišalai juk nemažai kainuoja. Ar jums nekilo minčių, kad duktė už juos prekiauja savo kūnu?“ – tiesiai paklausiau Ramunės tėvo.
Jis pripažino: „Taip, su žmona turime tokių minčių, nes matome padidėjusį dukters potraukį prie vyrų.
Specialistai yra nustatę Ramunei elgesio ir emocijų sutrikimus.
Aiškiai suprantame, kad kvaišalų niekas veltui nedalija, bet jokių įrodymų neturime, o centras viską neigia.“
Kad centre nėra jokios galimybės gauti alkoholio ir narkotikų, Gruzdžių centro, kuriam pavaldus Kunionių skyrius, atstovai tvirtino ir „Lietuvos rytui“.
„Remdamiesi atliktų vidinių tyrimų išvadomis, policijos pareigūnų atliktu tyrimu ir atsisakymu atlikti ikiteisminį tyrimą, nes nėra įrodymų, teigiame, kad Kunionių skyriuje neleistinų medžiagų nėra, jomis nedisponuojama, gauti jų nėra galimybės“, – atsakyme raštu teigė Gruzdžių vaikų socializacijos centro sekretorė Simona Petravičiūtė.
Neturi jokių įrankių paveikti
Iš Kauno į Kunionių kaimą Kėdainių rajone mergaičių socializacijos centras buvo perkeltas 2022 metų gegužės mėnesį. Popieriuje šio centro tikslai ir uždaviniai atrodo gerai.
Kunionių skyrius yra speciali prevencinė įstaiga, kurioje griežta dienotvarkė, nustatytos elgesio taisyklės ir elgesio vertinimo sistema, teikiama psichologinė, socialinė pedagoginė, specialioji pedagoginė pagalba, pedagoginė priežiūra, įgyvendinamos korekcinės programos, orientuotos į nusikalstamo elgesio pokyčius.
„Įstaiga taip pat bendradarbiauja su įvairiais socialiniais partneriais siekiant sustiprinti mokinių mokymosi motyvaciją, skatinti pozityvius elgesio pokyčius organizuojant įvairius renginius tiek skyriaus viduje, tiek už jo ribų, nes vaikai negali socializuotis būdami atskirti nuo visuomenės, o turi išmokti gyventi joje nedarydami žalos sau ir kitiems.
Tačiau akcentuojame, kad socializacijos centras nėra reabilitacijos pobūdžio įstaiga ir jame nedirba nei specialistai, nei yra įrankių, kuriais būtų galima gydyti ar kitaip paveikti ugdytinių priklausomybes“, – teigė S.Petravičiūtė.
Vis dėlto centro atstovai tiesiai neatsakė į klausimą, ar kėlė klausimus dėl Ramunės adekvatumo ir jos protinės būklės, kokių konkrečiai priemonių ėmėsi, kad paauglės psichikos būklė būtų ištirta.
Išvada – net nemačius
Nieko konkretaus – tik formalūs atsakymai ir į kitus svarbius klausimus: kaip mergina, kuri turėtų būti stebima, sugeba save žaloti, ir ką padarė centras, kad būtų išvengta įvykio, dėl kurio Ramunei dabar gresia baudžiamoji atsakomybė ir nelaisvė iki penkerių metų?
Incidentas, dėl kurio Ramunė netrukus turėtų atsidurti teisiamųjų suole, įvyko 2022 metų liepos mėnesį.
Su kita centro auklėtine dieną, 14 val. 45 min., mergina pridarė centrui žalos: gyvenamajame kambaryje išdaužė baldus, bendrojo naudojimo patalpose išdaužė indus, padegė patalynę, tualetinį popierių, iškūlė kambario langus.
Pareiškimą dėl šio įvykio parašė į centrą iškviesti pareigūnai, o centras apskaičiavo padarytą žalą ir Ramunės tėvai buvo įtraukti į bylą kaip civiliniai atsakovai, iš jų reikalaujama atlyginti kone 4,5 tūkst. eurų žalą.
„Ar sudaužyti indai išties tiek kainuoja? Iš kur mano duktė gavo žiebtuvėlį, jei jį turėti centre draudžiama?
Ką tuo metu veikė centro darbuotojai, kai merginos neva viską laužė? Ar tikrai jos viską darė visuotinai pavojingu būdu, kad būtų pateikti tokie sunkūs kaltinimai?“ – klausimus vieną po kito bėrė Adomas.
Tačiau didžiausias klausimas nerimaujančiam tėvui kyla dėl to, ar tikrai jis su žmona turi kompensuoti dukters padarytą žalą, nors Ramunė buvo specializuotoje priežiūros įstaigoje 110 kilometrų nuo savo namų ir tėvai neturėjo galimybių jos kontroliuoti.
Juolab kad patys kreipėsi pagalbos padėti auklėjant ir gydant dukterį, kurios suvaldyti neįstengia jau trejus metus.
„Daugybę naktų prasėdėjau prie Ramunės lovos.
Kalbėjausi apie gyvenimą, bandžiau įtikinti ją gydytis, klausiau, ar ji nori savo jaunystę praleisti kalėjime, bet visi mūsų pokalbiai būdavo bergždi – duktė grįždavo prie senų įpročių.
Iš socializacijos centro Ramunė ne kartą man skambino pati savęs bijodama, nes jai kildavo minčių apie savižudybę ir agresija kitų žmonių atžvilgiu. Sakiau apie tai centro darbuotojoms, tačiau jos net medikų neiškviesdavo“, – pasakojo Adomas.
Vyras visomis išgalėmis stengiasi padėti savo pirmagimei dukteriai, tačiau nuo kvaišalų priklausoma Ramunė to negirdi, o ir teisėsauga nedaro nieko, kad išspręstų šią problemą.
„Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas dėl dukters elgesio, kreipėmės į prokuratūrą, kad būtų ištirta dukters sveikatos būklė ir ji būtų įpareigota gydytis, bet mūsų prašymas atmestas kaip nepagrįstas – neva ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis specialistui, o jis parašė, kad teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga.
Tačiau specialistas net nebendravo su mūsų dukterimi, rėmėsi tik jos medicininių duomenų išrašais. Bet Ramunė juk pati atsisako gydytis, tad duomenys apie jos būklę nėra visaverčiai“, – teigė Adomas.
Rengia kaltinamąjį aktą
Prokuroras N.Gružauskas ikiteisminį tyrimą dėl Ramunės ir kitos centro auklėtinės padarytos žalos jau baigė, netrukus surašys kaltinamąjį aktą ir byla keliaus į teismą.
„Ten viską ir išsiaiškinsime, daugiau nieko komentuoti negaliu“, – pareiškė prokuroras, net nepaaiškinęs, kaip kai kurių detalių paviešinimas galėtų pakenkti jau baigtam ikiteisminiam tyrimui.
Bet merginos gynėjas S.Survila teisme pasiryžęs iš naujo kelti klausimus, kuriuos per ikiteisminį tyrimą prokuroras atmetė kaip neva nepagrįstus, nes teisininkui atrodo nesuvokiama, kodėl paauglę siekiama įsukti į teisingumo mėsmalę, užuot pamėginus ją išgelbėti.
Ramunei septyniolika metų suėjo visai neseniai, todėl dar beveik metus tėvai bus atsakingi už problemiškos dukters veiksmus.
„Bet kaip išvengti galimų nelaimių, jei niekas mums nepadeda?“ – klausė susirūpinęs tėvas.
Netinkamas elgesys – būdas šauktis pagalbos
Alina Žilinaitė
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja
„Kiekvienam vaikui reikia meilės, rūpesčio ir priežiūros, tad labai svarbu kurti dialogą su vaiku ir laiku suteikti jam pagalbą.
Jeigu vaikas elgiasi destruktyviai, pirmiausia vertėtų aiškintis, kas lėmė tokį jo elgesį.
Tai gali būti santykių šeimoje pasekmė, priklausomybės ligos ar tam tikros psichikos sveikatos ligos.
Neretai agresijos protrūkiai yra būdas tokiam vaikui atkreipti dėmesį, šauktis pagalbos.
Net ir esant tokioms sudėtingoms ar pavojų keliančioms aplinkybėms vaikui reikia supratimo, atjautos, pagalbos.
Šiuo metu dalyje Lietuvos savivaldybių teikiamos multidimensinės šeimos terapijos paslaugos. Tarnybos vykdomo projekto specialistai dirba su delinkventinio elgesio jaunuoliais, nusižengiančiais egzistuojančioms elgesio normoms, ir jų šeimomis, socialine aplinka.
Tokią ar panašią programą galėtų taikyti ir kitos šalies savivaldybės.
Kraštutiniais atvejais, jeigu nepadeda jokios terapinės formos bei gydymas, o paauglys įvykdo nusikaltimus, jis gali būti siunčiamas į socializacijos centrą, kur su juo dirba specialistų komanda ir teikia pagalbą.
Šiuo metu šalyje yra keli tokie centrai.
Jeigu nepilnametis padaro nusikaltimą, už kurį pagal Baudžiamąjį kodeksą jau gali atsakyti, jam taikomos įstatyme numatytos priemonės.
Už kai kuriuos nusikaltimus paaugliui gali būti taikoma atsakomybė nuo 16 metų, o už labai sunkius nusikaltimus – nuo 14 metų.
Vis dėlto kiekvienas netinkamas vaiko poelgis turi priešistorę, labai svarbu suprasti priežastis, kas lėmė netinkamą jo elgesį, ir suteikti reikiamą pagalbą.“
