„Sukilimo Klaipėdos krašte ryžtingas vadovas, pirmasis Klaipėdos krašto gubernatorius, Lietuvos diplomatas Jonas Polovinskas-Budrys yra vertas ypatingos pagarbos ir atminimo. Tegul prie šio Lietuvos karžygio ir Klaipėdos krašto patrioto atminimo puoselėjimo Klaipėdoje prisideda ir ši unikali relikvija. Tikiu, kad ji bus brangi kiekvienam klaipėdiečiui“, – teigė šalies vadovas, sekmadienio vakarą dalyvaudamas renginyje „Klaipėda – Lietuvos vartai į pasaulį 1923“.
Jis dar kartą pasveikino klaipėdiečius prijungimo prie Lietuvos šimtmečio proga, pabrėždamas, kad Klaipėdos krašto prijungimas Lietuvai svarbus ne tik dėl jūros vartų į pasaulį.
Pasak G. Nausėdos, taip į Lietuvos valstybę įsiliejo „neišmatuojamos svarbos istorinis ir kultūrinis regionas“.
„Tai Lietuvos raštijos lopšys, Mažvydo, Vydūno veiklos erdvė, kraštas, kur spausdinta „Aušra“ ir daugybė kitų leidinių, kuriuos platindami knygnešiai kėlė lietuvystės dvasią caro cenzūros alinamoje Lietuvoje“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
Po Pirmojo pasaulinio karo, nuo 1920 metų Klaipėdą administravo Prancūzija, palaikoma sąjungininkių. Nors uostamiesčio klausimas buvo keliamas tarptautinių derybų metu, Lietuva palankaus sprendimo nesulaukdavo.
1923-ųjų metų sausį Klaipėdoje įvyko ginkluotas sukilimas, kai apie 1100 Lietuvos savanorių sausio 10-osios naktį pradėjo karinę operaciją, siekdami susigrąžinti uostamiestį. Tikslingai suplanuota operacija pavyko 1923 metų sausio 15 dienos naktį.
Po jėga iškovotų paliaubų, 1923 metų vasario 16 dieną Ambasadorių konferencijoje buvo priimtas sprendimas Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos.
Šių įvykių sukakties proga Seimas 2023 metus paskelbė Klaipėdos krašto metais.
