Atsakymą teks kiekvienam susirasti pačiam. Ar jo ieškoti padės trečiadienį palaimintas miesto biudžetas? Galbūt.
Atrodytų, kam dar skeryčiotis merui R.Šimašiui, greitakalbe beriant žodžius apie šįmet toliau planuojamą įgyvendinti darnaus judumo programą (tiksliau, gatvių siaurinimą), jeigu jis nebesiruošia būti meru?
Supaisysi tą merą. Gal tikrai geriau kaip politologui V.Dumbliauskui nesakyti, kad R.Šimašiui reikia iškelti baudžiamąją bylą už gatvių siaurinimą. Mat kuo dažniau prie mieste daromų kvailysčių minima mero pavardė, tuo daugiau jis svaigsta.
Jau atrodo, kad visi į šuns dienas išdėjo siaurinimus, o meras tik dar daugiau tauškia apie Vilniaus gatvių standartą, kad gatvės būtų jaukios ir tarnautų visiems, kad vienos juostos plotis pagal nacionalinius teisės aktus D kategorijos gatvėje turi būti 2,75 metro, o Vilniuje yra 3,5–5 ir daugiau metrų.
Bet R.Šimašiaus poza „na, paliesk mane“ susižavėjo visi valdantieji ir patvirtino biudžetą, kuris, palyginti su praėjusiais metais, labiausiai didės garsiojo judumo ir vaikštumo srityje – net 66,6 proc.
Pamatęs tokį velnio skaičių tikrai gali įtarti, kad valdantieji tyčiojasi, bet nekurkime sąmokslo teorijų.
Pasirodo, judumas daug svarbesnis už švietimo sritį, kuriai lėšų biudžete numatyta tik 15,7 proc. daugiau. Pirmenybė paspirtukams ir dviračių takams, o ne mokyklų ir darželių statyboms ir rekonstrukcijai.
Judumas ima viršų ir prieš socialinę apsaugą, kurios biudžetas paaugs tik 19 proc. Socialiai remtini asmenys, daugiavaikės šeimos, važinėkite dviračiais ir vargo nematysite.
Kultūra? Nejuokaukite – svarbiau Vilniaus gatvių standartas ir mistinis gatvių metras. Tad kultūrai lėšų – tik 12,9 proc. daugiau.
Per mėnesį, kai buvo svarstomas miesto biudžetas, papildomai į jį įtraukta apie 90 mln. eurų. Neklystate – pusė tų lėšų skirta darniam judumui.
Teisybė, ne vien gatvių siaurinimas skirtas vilniečiams erzinti. Lėšų užteks ir chaotiškam medžių bei krūmų kaišiojimui.
Pažadėta, kad šalia gatvių važiuojamosios dalies ir kitose viešosiose erdvėse atsiras apie 4 tūkst. medžių, 40 tūkst. krūmų, 20 tūkst. vijoklių.
O kodėl lėšos skiriamos ne seniems medžiams išsaugoti, prižiūrėti? Čia atsakymą galima įžvelgti: šioje srityje pinigais nelabai pasišvaistysi, darbo rezultatai būna akivaizdūs. O štai sodinant naujus želdinius eurų upelius galima kur nori pakreipti.
Galbūt tam ir judumo programa. Tik ar nebus taip, kad nauja valdžia lėšas skirs ne tolesniam gatvių siaurinimui, o jų išlaisvinimui?
