Pasak KTU Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekano, politologo Ainiaus Lašo, sąmokslo teorijos tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje šiandien nėra jokia naujiena, tačiau tam tikri su tuo susiję veiksniai lietuviams iš tiesų daro didelę įtaką.
Ieško paaiškinimų savo nerimui?
Politologas A.Lašas, paklaustas, kaip pavyko nustatyti, kad net apie 40 proc. lietuvių tiki sąmokslo teorijomis, tvirtino, jog apklausoje dalyvavusiems gyventojams buvo pateiktos tam tikros dažnai viešojoje erdvėje girdimos frazės.
„Apie 40 proc. žmonių, respondentų, apklausos, kurią atlikome, pritarė, greičiau pritarė arba visiškai pritarė tam tikriems, sakyčiau, konspiraciniams arba į konspiraciją linkusiems teiginiams. Tų teiginių buvo labai įvairių – kai kurie buvo labai grubūs, kur jau labai akivaizdu, kad ten yra sąmokslo teorija, o kai kurie buvo atsargesni.
Pavyzdžiui – globalizacija yra įrankis žydų ar masonų rankose. Arba tai, jog Lietuvos politinis gyvenimas nuo pat Sąjūdžio laikų yra valdomas Landsbergių klano.
Arba tai, jog šiuolaikinė žiniasklaida siekia kontroliuoti žmonių protus, arba tai, kad Lietuvos Vyriausybė, atsisakydama pirkti „Sputnik“ vakcinas, proteguoja rimtų kokybės problemų turinčias vakarietiškų gamintojų vakcinas, ir panašūs dalykai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ vardijo A.Lašas.
Pavyzdžiui, teiginį, kad politika yra tik lėlių teatras, kur viskas tampoma už virvučių, pasak KTU politologo, parėmė net apie 65 proc. respondentų.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto sociologė Rūta Žiliukaitė pažymėjo, kad visose visuomenėse yra žmonių, kurie yra labiau paveikūs ar labiau nepaveikūs sąmokslo teorijoms. Tačiau, pasak jos, labai svarbu, kaip mes tai matuojame, o tokius dalykus tiksliai pamatuoti ir aptikti esą sudėtinga.
Ji taip pat pridūrė, kad negalima būtų teigti, jog 40 proc. apklaustųjų yra „pusė Lietuvos“.
„Taip, yra ir kiekybinės apklausos, kur mes galime pateikti populiarius rėmus, kurie jau yra įtvirtinti – tai žiniasklaidoje ir socialinėse medijose pateikiami aiškinimai. Tu juos išskliaudi, pagrindi, kodėl ir kaip juos pateikei, kad tai yra būtent tokios formuluotės, o ne kitokios, ir tada žmonių klausi.
Bet skirtis tarp „visiškai sutinku“ ir „visiškai nesutinku“ kartais tose formuluotėse, kiek man tenka matyti, yra ta, ar mes tikrai taikliai pamatuojame tuo konkrečiu klausimu žmogaus pritarimą sąmokslo teorijai. Kai sakoma, kad yra kažkas tikra, moksliškai įrodyta, ir štai, yra kažkokia sąmokslo variacija, ir žmogaus klausia“, – svarstė R.Žiliukaitė.
Ji pateikė ir vieną pavyzdį, susijusį su koronaviruso pandemijos laikotarpiu.
„Tikrai teko labai daug spaudoje skaityti apie tai, kad kovidas yra laboratorijose gimęs dalykas. Ir mokslininkai tikrai komunikavo, kad ne, tai tikrai nėra laboratorijose gimęs dalykas. Ir žmonės nesako visiškai taip, jie sako „nežinau“. Tiesiog – aš nežinau“, – laidoje teigė VU sociologė.
A.Lašas pridūrė, kad sąmokslo teorijos neretai turi pagrindą, tačiau pasaulyje tai tikrai nėra joks naujas reiškinys.
„Realūs sąmokslai vyksta ir dėl to yra realaus pagrindo kurti kažkokią sąmokslo teoriją ar hipotezę, kad kažkas vyksta. Politikai, esantys valdžioje, taip pat kartais siekia išlaikyti tą valdžią, gauti naudos, manipuliuoti.
Sąmokslo teorijos iš principo gali turėti labai realų istorinį, faktinį pagrindą ir taip pat reikia pabrėžti, kad sąmokslo teorijos nėra kažkoks naujas fenomenas – jos buvo visada, kol egzistuojame tokie mes, kokie dabar egzistuojame“, – pabrėžė KTU politologas.
„Vykdant apklausas mes žiūrime į 20 teiginių, padarome tokį vadinamą faktorių – tai yra bendrą faktorių iš tų visų 20, ir žiūrime tendenciją. (...) Jeigu tu esi tikrai užtikrintas, kad kovido virusas buvo sukurtas laboratorijoje, tai kažką indikuoja. Jeigu tu nežinai, turbūt tai yra tiksliausias faktine prasme atsakymas – arba tu nežinai, arba tu neremi to teiginio“, – pridūrė A.Lašas.
Visgi paklaustas, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką sąmokslo teorijomis tikintiems žmonėms, jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos kontekstas šiuo atžvilgiu nėra labai unikalus.
„Apskritai tai labiausiai siejasi su distopiniu mąstymu. Kai mes pamatėme visus tuos veiksnius, kurie susideda į visumą, mums tai pasirodė kaip žmonės, kurie žiūri į pasaulį su dideliu nerimu ir su neigiamu požiūriu, kad kažkas kažkur vyksta, kad kažkas blogai, o ateityje bus dar blogiau.
Ir tada tu ieškai paaiškinimų tam negatyvui, ir tam negatyvui atsiranda sąmokslo teorijos, kurios paaiškina ir kartu sustiprina tą negatyvą. Ir gaunasi toks uždaras ratas“, – nurodė A.Lašas.
Ragina nesieti tikėjimo sąmokslais su intelektu
KTU Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekano teigimu, tikėjimą sąmokslo teorijomis bei jų kūrimą taip pat skatina stiprus nepasitikėjimas politinėmis institucijomis, didžiausiomis žiniasklaidos priemonėmis, netgi Europos Sąjunga ar NATO.
Tiesa, A.Lašas išskyrė ir tam tikrą sovietinės nostalgijos elementą.
„Apie ką tradiciškai Lietuvos kontekste daug kalbama – nostalgija sovietiniams laikams. Labai gražiai koreliuojasi tie faktoriai – žmonės, kurie turi teigiamą požiūrį į Sovietų Sąjungą ir sovietinius laikus, turi neigiamą požiūrį į nepriklausomybės laikotarpį. Tie dalykai sukrenta ir žmonės sako, kad jiems nepatinka, kur Lietuva eina.
Nepasitenkinimas dabartimi ir skatina juos ieškoti tų teorijų“, – aiškino pašnekovas.
Taip pat vienas iš svarbesnių aspektų, pasak KTU politologo, yra taip vadinamasis okultinis mąstymas.
„Tai yra tikėjimas visokiais horoskopais, pranašiškais sapnais, telepatija. Kaip tai susikalba su visu mąstymu – iš esmės horoskopai ir magiškas mąstymas sako, kad yra kažkokios išorinės jėgos, planetos, kurios mums daro įtaką. Tai yra pastatyta realiai ant tos pačios schemos, kad kažkas iš aukščiau mums daro didelę įtaką“, – dėstė A.Lašas.
Tačiau sakyti, kad visi sąmokslo teorijomis tikintys žmonės yra kvaili, pasak jo, tikrai negalima.
„Mes kalbame apie tai, kad žmonės turi tam tikrą pasaulėvaizdį, galbūt yra susirūpinę ir jaučiasi nesaugūs, tad ieško kažkokių paaiškinimų arba žiūri skeptiškai į mūsų politinį gyvenimą. Tai pas mus to pesimizmo tikrai yra.
Pavyzdžiui, vienas iš faktorių, kurių klausėme, buvo užtikrintumas dėl ateities. Kas įdomu, kad Lietuvoje 60 proc. žmonių mato ateitį kaip blogesnę, negu dabartį.
Jie mano, kad ateityje bus daugiau katastrofų, nelaimių – visko, kas yra blogai. 60 proc. dėl to arba greičiau sutinka, arba visiškai sutinka. Tai yra mūsų mentaliteto dalis, ir nebūtinai ji yra konspirologinė, bet kažkuria prasme ji grįsta mūsų istorinėmis patirtimis, traumomis, regionu, kuris visada buvo karų ir kariuomenių pereinamasis kiemas.
Ir šitai galbūt irgi formavo tą mūsų pesimistinį pasaulėvaizdį“, – svarstė A.Lašas.
