Klampioje teisėjų korupcijos byloje pasigirdo pirmoji išpažintis

Prokurorai baigė skaityti kaltinimus už korupciją teisiamiems teisėjams ir tiems, kurie galbūt ruošėsi juos papirkti. Bet tai – tik ilgos bylos pradžia: dar laukia daug pinigų skaičiavimo ir sunkių akistatų.

Kauno apygardos teismo atverstoje byloje – būrys kaltinamųjų. Absoliuti dauguma jų kategoriškai neigia kaltę.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno apygardos teismo atverstoje byloje – būrys kaltinamųjų. Absoliuti dauguma jų kategoriškai neigia kaltę.<br>G.Bitvinsko nuotr.
 A.Kartano mama A.Kartanienė.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 A.Kartano mama A.Kartanienė.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 25, 2023, 6:40 AM

Kauno apygardos teismas vadinamąją teisėjų korupcijos bylą pradės nagrinėti nuo Vijūnėlės dvaru vadinamo pastato istorijos.

Su šiuo, dabar jau nugriautu, pastatu susiję daugiausia bylos dalyvių – Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, tuometis jo patarėjas Aivaras Kadziauskas, tuometis Aukščiausiojo teismo teisėjas Laimutis Laužikas bei Vilniaus apygardos teisme (VAT) civilines bylas nagrinėjęs Henrichas Jaglinskis.

Dar du teisėjai bus apklausti kaip liudytojai – VAT teisėjas Andrius Verikas, taip pat savo noru iš darbo šiame teisme pasitraukęs Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius.

Keturi teisėjai – viena istorija

Bylos duomenimis, už Druskininkuose stovėjusio pastato išsaugojimą tuometis teisėjas H.Jaglinskis 2018 metų rudenį gavo 30 tūkst. eurų, kuriuos turėjęs perduoti savo kolegai A.Verikui.

Šis teisėjas turėjo nagrinėti oficialių pastato savininkų Zinos ir Žilvino Povilonių skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo Vijūnėlės dvaras pripažintas neteisėtu.

Kaltinime teigiama, kad susitarti su A.Veriku dėl pinigų perdavimo turėjo to paties teismo teisėjas V.Stankevičius.

Abu teisėjai buvo susitikę Vilniuje, netoli teismo rūmų esančiame restorane „Hesburger“, bet A.Verikas atsisakęs priimti kyšį.

Teisėjas H.Jaglinskis tapo teisiamuoju, o V.Stankevičius buvo atleistas pagal laidavimą. V.Stankevičius iš pareigų VAT savo noru pasitraukė 2019-ųjų pavasarį.

Pinigai tarpininkams

Byloje nurodyta, kad pinigai, kuriais planuota papirkti teisėjus, buvo gauti iš Druskininkų mero R.Malinausko.

Nors kurorto meras kategoriškai neigė kaltinimus, byloje teigiama, kad tarpininkai iš jo paėmė 60 tūkst. eurų, kurių pusę planavo išsidalyti tarpusavyje.

Vakar teisme pareikšti kaltinimai tarpininkais laikomiems Oksanai Sakalauskienei, Ernestui Sakalauskui, Arūnui Blažaičiui ir Egidijui Galatilčiui.

Teigiama, jog ši kompanija visus veiksmus derino su tuomečiu advokatu Drąsučiu Zagrecku, kuris pažadėdavo už pinigus paveikti įvairias bylas nagrinėjančius teisėjus, kad jie priimtų teisiamiesiems palankius sprendimus.

Bandė paveikti ne vieną

Išsamius parodymus apie visus teisėjus ir buvusius savo kolegas davęs D.Zagreckas išvengė baudžiamosios atsakomybės ir liko svarbiausiu bylos liudytoju.

Bylos duomenimis, O.Sakalauskienė, bendraudama su D.Zagrecku, teisiamiems asmenims siūlė už pinigus paveikti įvairių teismų teisėjus.

Vienas jų – tuometis Apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, kuriam, tyrimo duomenimis, buvo siūlomas 15 tūkst. eurų kyšis, kad būtų panaikintas arba VAT grąžintas sprendimas Vasilijaus Menkovo byloje.

Nei buvęs teisėjas K.Gurinas, nei bandymu jį papirkti kaltinamas V.Menkovas kaltės nepripažįsta.

O.Sakalauskienė kartu su kitais bendrininkais bandė  papirkti ir Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį. 

Surado senų ginklų

Teisiamųjų suole atsidūrė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, kaltinamas ne tik kyšio paėmimu, bet ir neteisėtu disponavimu ginklais bei šaudmenimis.

Pradėjus korupcijos bylos tyrimą R.Rainio darbo kabinete buvo rasti neteisėtai, be leidimo laikomi dujinis revolveris, pistoletas „Walter“, taip pat šiems ginklams skirtų šovinių. Nušalintas teisėjas kaltinamas tuo, kad išnagriėjęs baudžiamąsias bylas neišsprendė klausimo dėl šių daiktų saugojimo.

R.Rainys jau praėjusiame teismo posėdyje prašė prokuratūros dar kartą kreiptis į policiją ir išsiaiškinti, ar jis buvo pateikęs prašymą priimti saugoti šiuos ginklus.

Jokių duomenų, kad šie ginklai būtų užregistruoti policijos registre ir teisėjas būtų mėginęs tai padaryti, byloje nerasta.

Pavadino šluotražiais

R.Rainys tvirtino, kad rasti tokių įrodymų prokurorai net nesistengė.

Jo teigimu, su šiais ginklais susijusios bylos buvo nagrinėjamos 1998–2005 m., o prašymą policijai registruoti šiuos ginklus jis tikino pateikęs su prašymu paimti pavojingesnius kovinius ginklus.

„Tuo metu dujiniai revolveriai buvo laisvai pardavinėjami, o už šratinio pistoleto laikymą tuomet grėsė tik administracinė atsakomybė. Todėl į policiją buvo kreiptasi dėl tikrų ginklų, o kartu ir dėl šių pridavimo“, – teismui aiškino R.Rainys.

Kaltinimų sulaukęs teisėjas prokurorų paprašė dar kartą paaiškinti, ar policijos buvo klausiama apie 1998–2005 m., o ne apie laikotarpį po įstatymų pakeitimo, „kai tie šluotražiai tapo ginklais“.

Įtarimų neteisėtu disponavimu ginklais sulaukęs R.Rainys prisiminė, kad net perduoti kovinius ginklus policijai tuomet buvę sudėtinga: „Buvo kreiptasi į Vilniaus vyriausiąjį policijos komisariatą, jie atsisakė paimti, tada kreipėmės raštu, jie atsisakė ginklus paimti ir liepė juos atvežti pačiam.

Tik tada, kai įpykęs paskambinau savo pažįstamam vidaus reikalų ministrui, pareigūnai atvažiavo jų paimti.“

Teisiamųjų suole atsidūrė ne tik teisėjas R.Rainys, bet ir jį papirkti planavęs Rolandas Vasiliauskas.

Bylos duomenimis, per D.Zagrecką R.Rainiui jis turėjęs perduoti 3 tūkst. eurų, kad būtų išteisintas, o teismo posėdžiai būtų paskirti kuo rečiau.

Nagrinėti R.Vasiliausko bylos R.Rainys nebaigė, nes prasidėjus tyrimui buvo nušalintas nuo pareigų. R.Vasiliauskas tvirtino kaltės nepripažįstantis.

Žadėjo trečdalį sumos

Kaltę pripažino ir Kauno apygardos teismo salėje pirmasis ėmė atgailauti buvęs Aukščiausiojo teismo teisėjo padėjėjas, šio teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnus Aringas Kartanas.

Bylos duomenimis, jis tuomečio advokato D.Zagrecko prašymu rinkęs informaciją apie teisėjus, kuriuos būtų galima paveikti.

D.Zagreckas esą buvo užsiminęs, kad iš pažeidėjo, kuris norėjo atgauti konfiskuotą automobilį, Aukščiausiajame teisme paims tris tūkstančius eurų. Tūkstantis turėjęs atitekti A.Kartanui, o likusią sumą reikėję perduoti teisėjui Vytautui Masiokui, nors A.Kartanas sakė, jog to niekada nebūtų daręs.

Bylos, kuriomis domėjosi A.Kartanas, nesusijusios su kitais teisiamaisiais, todėl parodymus jis davė pustuštėje teismo salėje, dalyvaujant tik teisėjoms ir prokurorams.

Norėjo pasirodyti svarbus

A.Kartanas pasakojo su D.Zagrecku susipažinęs per savo sutuoktinę, kuri draugavo su tuomečio advokato žmona.

Todėl jo ir D.Zagrecko šeimos kartu švęsdavusios įvairias šventes. 

Teisiamasis prisiminė, kad vieno susitikimo metu D.Zagreckas jam perdavė kelis popieriaus lapus apie vieną administracinio teisės pažeidimo bylą ir paprašė ja pasidomėti, kokios galimos perspektyvos.

Buvęs teisėjo padėjėjas teigė tų popierių neperskaitęs, o dėl darbų gausos juos visai pamiršęs.

Tačiau prisipažinti tai D.Zagreckui buvę nepatogu, todėl jis atsakė laukiąs teisėjo atsakymo.

A.Kartanas teigė nei su bylą turėjusiu nagrinėti teisėju V.Masioku, nei su kitais teisėjų kolegijos nariais nekalbėjęs.

„Elgiausi negražiai, apkalbėjau teisėją, blefavau, norėjau pasirodyti reikšmingas.

Dėl to, kas įvyko, labai gailiuosi, tai didžiulė pamoka man, itin įskaudinau sau artimus žmones“, – teisme kalbėjo A.Kartanas.

Jis teigė visiškai pripažįstantis savo kaltę ir prašė teismo sprendimą priimti be liudytojų apklausos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.