Šešeri metai po Matuko tragedijos – sąmokslo teorijomis apaugusi reforma pakeitė statistiką

Sausio 27-ąją sueina lygiai šešeri metai po visą Lietuvą sukrėtusios Matuko tragedijos, kuomet keturmetį berniuką vaiko motina ir jos sugyventinis namuose Kėdainiuose sumušė mirtinai.

D.Šakalienė įsitikinusi, kad auga ne smurto prieš vaikus mastai, tačiau smurto atpažinimas ir atvejų fiksavimas.<br>123rf asociatyvi nuotr.
D.Šakalienė įsitikinusi, kad auga ne smurto prieš vaikus mastai, tačiau smurto atpažinimas ir atvejų fiksavimas.<br>123rf asociatyvi nuotr.
D.Šakalienė įsitikinusi, kad auga ne smurto prieš vaikus mastai, tačiau smurto atpažinimas ir atvejų fiksavimas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
D.Šakalienė įsitikinusi, kad auga ne smurto prieš vaikus mastai, tačiau smurto atpažinimas ir atvejų fiksavimas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
D.Šakalienė įsitikinusi, kad auga ne smurto prieš vaikus mastai, tačiau smurto atpažinimas ir atvejų fiksavimas.<br>„123rf.com“ nuotr.
D.Šakalienė įsitikinusi, kad auga ne smurto prieš vaikus mastai, tačiau smurto atpažinimas ir atvejų fiksavimas.<br>„123rf.com“ nuotr.
D.Šakalienė įsitikinusi, kad auga ne smurto prieš vaikus mastai, tačiau smurto atpažinimas ir atvejų fiksavimas.<br>LR archyvo nuotr.
D.Šakalienė įsitikinusi, kad auga ne smurto prieš vaikus mastai, tačiau smurto atpažinimas ir atvejų fiksavimas.<br>LR archyvo nuotr.
D.Šakalienė įsitikinusi, kad auga ne smurto prieš vaikus mastai, tačiau smurto atpažinimas ir atvejų fiksavimas.<br>V.Skaraičio nuotr.
D.Šakalienė įsitikinusi, kad auga ne smurto prieš vaikus mastai, tačiau smurto atpažinimas ir atvejų fiksavimas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2023-01-27 18:23, atnaujinta 2023-01-28 09:03

Po šios tragedijos buvo priimta „Matuko reforma“, tačiau ligoninėse ir toliau atsiduria nuo tėvų smurto nukentėję vaikai. Ar padaryta pakankamai?

Tragedija, kurios buvo galima išvengti

Tragedijos dieną, 2017 metų sausio 25-ąją, į Kėdainius buvo iškviesta greitoji pagalba. Atvykę medikai rado ant žemės be sąmonės gulintį berniuką. Sausio 27-osios rytą Kauno klinikose vaikas mirė.

Ekspertai nustatė, kad kumščiais, diržu ir telefono įkrovikliu dėl neteisingai ištartų skaičių vaikui buvo suduoti mažiausiai 135 smūgiai. Nurodyta, kad berniukas prieš mirtį buvo muštas tris dienas.

Už nužudymą sulaikyta pora, vaiko motina Monika Kaziukaitytė ir du kartus teistas jos sugyventinis Gediminas Kontenis teisme kaltę mėtė vienas kitam, tačiau pareigūnai surinko svarių įrodymų, kad jie abu prisidėjo prie nužudymo. Abiejų sugyventinių organizme aptikta narkotikų.

Teismas vaiko motinai skyrė 16 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią ji turės atlikti pataisos namuose, G.Kontenis įkalinimo įstaigoje turės praleisti 19 metų.

Jei šeimoje pragarą patyrusio berniuko žodis būtų laiku išgirstas, jis galėjo likti gyvas, mat gumbą ant berniuko galvos buvo pamačiusi jo darželio auklėtoja, girdėjusi ir vaiko prisipažinimą – „Gedas mane muša“.

Auklėtoja sukėlė ant kojų institucijas, tačiau šios tinkamai neveikė. Tarnybos, turėjusios apginti mažylį, patikėjo suaugusiais, o ne vaiku – sugyventiniai pareiškė, kad berniukas nukrito nuo laiptų.

Po nužudymo išaiškėjo, jog vaikas namuose būdavo ne tik mušamas, bet ir patyrė baisias patyčias – nuolat buvo vadintas benkartu, mažu durneliu, kitais žeminančiais žodžiais.

Statistika keičiasi

Netrukus po šios tragedijos Seimas priėmė vadinamąją „Matuko reformą“ – įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriais uždraustas visų formų smurtas prieš vaikus ir fizinių bausmių taikymas. Vaiko teisių apsaugos sistema centralizuota, sugriežtinti vaikų priežiūros reikalavimai tėvams.

Tačiau per šias Kalėdas Lietuvą sukrėtė dar vienas smurto prieš vaiką incidentas – į reanimaciją pateko Raseiniuose žiauriai sumušta dvejų metų mergaitė.

Viena iš „Matuko reformos“ iniciatorių Seimo narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė portalui lrytas.lt teigė, kad tokie pavieniai į viešumą iškylantis atvejai parodo, kad sunkaus smurto prieš vaikus mastai Lietuvoje yra labai sumažėję.

„Iki reformos, mūsų institucijų skaičiavimais, turėjome iki keliolikos vaikų nužudymų šeimose per metus, o tarptautinių institucijų skaičiavimais – iki poros dešimčių ir daugiau. Dabar turime 2-3 nužudymus per metus.

Aišku, labai gaila, kad jų nepavyksta išvengti. Pirmaisiais reformos metais nebuvo nužudytas nė vienas vaikas šeimose. Tačiau kai kurie populistiški politikai, įskaitant dabar labai aktyviai prorusiškus, kaip ponas M.Puidokas, vis tiek reikalavo, kad būtų sušvelnintas įstatymas, nes, jų manymu, kaip tik per didelė vaiko apsauga gali būti kažkuo žalinga“, – prisiminė D.Šakalienė.

Be to, politikės teigimu, po reformos pasikeitė ir visuomenės nepakantumas smurtui prieš vaikus.

„Per metus turime po keliasdešimt tūkstančių pranešimų apie galimą smurtą prieš vaiką. Žinoma, ne visi pasitvirtino, tiesiog yra įvertinama situacija – vienais atvejais signalai nepasitvirtina, kitais atvejais pasikalbama su šeima, ir ne vienu atveju yra pradedama atvejo vadyba.

Dar vienas labai svarbus pasikeitęs dalykas – vietoj to, kad tarnybos dirbtų nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis, dabar pagalba prieinama 24/7, bet kuriuo paros metu, bet kurioje Lietuvos vietoje. Tai irgi leidžia daugelių atvejų išvengti, nepražiūrėti, laiku sureaguoti“, – įvardijo parlamentarė.

D.Šakalienė taip pat pastebėjo, kad dabar paslaugos ir pagalba tėvams yra visai kito lygio.

„Vienu metu sumažėjo ir vaikų nužudymų bei sunkių sužalojimų, ir vaikų paėmimų iš nesaugios aplinkos, nesaugių šeimų, nes tėvai gauna daug daugiau pagalbos, ji labiau prieinama.

Niekas negimsta mokėdamas – reikia įgyti tam tikrų įgūdžių, ypač jeigu patys tėvai atėjo iš šeimos, kurioje buvo smurtaujama, kurioje buvo priklausomybės. Absoliuti dauguma tėvų nėra sadistai ar sociopatai – tiesiog jie patys stokoja įgūdžių, pervargę, perdegę. Tam tikrose vietose jų pačių traumos atsiliepia“, – įsitikinusi Seimo narė.

Visgi, D.Šakalienė pripažįsta, kad vis dar yra nemažai dalykų, kurių, kovojant su smurtu prieš vaikus, dar trūksta.

„Visuomenės švietimas vis dar nėra pakankamas. Žinoma, jo daugiau, nei buvo prieš kelerius metus, tačiau dar nėra pakankamo emocinio raštingumo tėvams, suvokimo, kokios yra smurto formos, kaip jas atpažinti ir jų išvengti.

Pagalbos prieinamumas taip pat dar nėra toks, koks turėtų būti, o turėtų būti toks pats, kaip šeimos gydytojo. Nes tai, kaip mes elgiamės su savo vaikais, turbūt yra vienas svarbiausių, jei ne pats svarbiausias, dalykas mūsų visuomenėje. Tai lemia ir mūsų pačių gyvenimo kokybę, ir mūsų ateities kartą bei mūsų valstybės gyvenimo kokybę.

Tokiu atveju pagalba, psichologinė pagalba, konsultacijos, tėvystės mokymai ir visi kiti dalykai turėtų būti prieinami nelaukiant kelias savaites ar mėnesius eilėje“, – pabrėžė ji.

Tiesa, D.Šakalienė pastebėjo dalies politikų paskleistų sąmokslo teorijų žalą pritraukiant specialistus, kurie tokią pagalbą suteiktų.

„Labai didelę žalą padarė visos populistinės sąmokslo teorijos apie neva grobiamus vaikus, apie norvegus. Bandyta demonizuoti, kurti baubą iš vaiko teisių institucijų. Praradome dalį gerų specialistų, nes tikrai sunku žmonėms dirbti, kai jie keikiami ir pravardžiuojami. Tad ir gerų specialistų pritraukimo procesas trūkčioja“, – pripažino ji.

Politikė įsitikinusi, kad būtų verta investuoti daugiau lėšų dalijimuisi gerąja patirtimi su tomis šalimis, kurios gerai tvarkosi su smurto prieš vaikus prevencija.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus auga kiekvienais metais – 2020 m. buvo gauta 39 430 pranešimų, 2021 m. – 40 493, 2022 m. – 44 543.

2020 m. nuo smurto nukentėjo 2486 vaikai, 2021 m. – 2594, 2022 m. – 2803 vaikai.

Vis dėlto, D.Šakalienė įsitikinusi, kad auga ne smurto prieš vaikus mastai, tačiau smurto atpažinimas ir atvejų fiksavimas.

„Sunkiausia nuslėpti nužudymus ir sunkius sužalojimus, o jų statistika mažėja.

Tai rodo, kad turime ryškiausią teigiamą efektą. Bet kai kalbame apie smurto atvejus, kai vaikučių kaulai nelaužomi, kai vaikas nenužudomas – tūkstančiai tokių atvejų būdavo nepastebimi, ignoruojami. Net kai apie juos buvo pranešama, nesiimta reikalingų veiksmų.

Šiuo atveju, ką ir prognozavau pristatydama reformą, kad tam tikrą laiką augs užfiksuotų nusikaltimų arba pažeidimų, bet tai nereiškia, kad smurto skaičius auga. (...)

Taip pat ir su seksualiniu smurtu. Pagal paskutinių dvejų metų statistiką, jau fiksuojamas didesnis seksualinių nusikaltimų prieš vaikus skaičius. Pasaulio statistika rodo, jog iš penkių smurtą patyrusių vaikų bent vienas yra patyręs seksualinio pobūdžio smurtą, o pas mus tas skaičius buvo keli procentai.

Tai reiškia ne tai, kad lietuviai seksualiai nesmurtavo prieš vaikus – tiesiog tai buvo smurto rūšis, kuri buvo nematoma, nefiksuojama, ignoruojama.

Ir dabar dar matome diskusijų, kad gal vaikas pamelavo, pats išprovokavo ir taip toliau“, – kalbėjo D.Šakalienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.